Seime – siūlymai didinti finansavimą kurortams

Seimas Vyriausybę ketina įpareigoti tvirtinti ne tik dešimties metų kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programas, bet ir trimečius kurortologinius tyrimus bei jų sąmatas.   

Tokie tyrimai parodytų klimato, mineralinio vandens, gydomojo purvo poveikį organizmui, jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Be to, savivaldybėms būtų leista nustatyti rinkliavas už naudojimąsi kurortų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. 

Tai numato Seime baigiamas svarstyti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas – dėl jo priėmimo Seimas balsuos ketvirtadienį. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos. 

Seime svarstant projektą daugiausia dėmesio buvo skiriama kurortų finansinei padėčiai. 

Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, dabar kurortams ir kurortinėms teritorijoms nepakanka lėšų tvarkyti infrastruktūrą. Jis siūlė Vyriausybei didinti finansavimą.

„Didžiuojamės unikalia Kuršių nerijos gamta, tačiau net trijų gyvenviečių krantinės yra avarinės būklės. Planuojat metų biudžetą šių kratinių remontui lėšų nepakanka, nes vienos krantinės remontas yra lygu savivaldybės metiniam biudžetui. Tačiau tuo pat metu, kada mes renkame gyventojų pajamų mokestį, Neringa yra donorė ir joje lieka tik 27 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio. (…) Nenumačius papildomo finansavimo ne tik Neringoje, bet ir kitose Lietuvos kurortuose, nuo sovietmečio nerekonstruota infrastruktūra ir liks avarinės būklės“, – anksčiau kalbėjo parlamentaras. 

„Valstietė“ Asta Kubilienė tvirtino, kad įstatymas suteiks kurortams ir kurortinėms teritorijoms tam tikrų privilegijų, įskaitant ir finansines, tačiau, pasak jos, labai svarbu, kad visa Lietuva netaptų kurortu. 

„Miškelis ir linksma kompanija nėra kurortas. Visi šitie gydomieji veiksniai, kurie yra iš gamtos, jie turi būti įrodyti mokslu. (…) Žmonės iš kitų šalių atvažiuoja čia tik dėl to, kad yra moksliškai įrodyta, kad tas vanduo, purvas ar kažkoks kitas veiksnys padeda, o ne dėl to, kad yra gražu, linksma ar kažkaip“, – Seime svarstė ji.    

Kaip BNS sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, daugelyje pasaulio ir Europos Sąjungos šalių yra panašūs įstatymai, numatantys, kas ir kaip nustato kurorto statuso suteikimo taisykles.   

Jis mano, kad penktuoju kurortu Lietuvoje galėtų tapti Anykščiai: „Mokslinio tyrimo trūksta. Jeigu pasidarys, visos sąlygos yra“.   

Kurorto statusą dabar turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Kurortine teritorija ketina tapti Platelių miestelis Plungės rajone.