Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) inicijuotas anoniminis Seimo narių širdies ir kraujagyslių sistemos būklės tyrimas atskleidė, kad šalies parlamentarai nežino savo cholesterolio kiekio kraujyje, patiria įtampą ir neskiria laiko fiziniam aktyvumui. Tyrimo rezultatai šiandien, birželio 8 d., bus pristatyti Seime vykstančioje Širdies dienos akcijoje.
LŠA prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė, kalbėdama apie didžiausias Seimo narių sveikatos spragas, pamini cholesterolį, mat, remiantis apklausa, beveik pusė (44,4 proc.) jų nežino savo cholesterolio verčių kraujyje.
„Atsižvelgiant į tai, kad padidintas cholesterolio kiekis yra koreguojamas aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo bei progresavimo veiksnys, savo cholesterolio vertę turi žinoti kiekvienas, perkopęs 40 m. amžių. Siekiant sumažinti padidinto „blogojo“ cholesterolio neigiamą įtaką aterosklerotinėms širdies ir kraujagyslių ligoms galioja taisyklė – anksčiau ir mažiau. Tai reiškia, kad kuo anksčiau pradedamas koreguoti padidintas cholesterolis ir kuo daugiau jis sumažinamas, tuo mažesnė aterosklerozės vystymosi rizika kyla“, – komentuoja LŠA prezidentė.
Tyrimo duomenimis, 27,8 proc. Seimo narių cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs saikingai – tarp 5,20 ir 6,21 mmol/l, 22,2 proc. turi normalų cholesterolį, siekiantį iki 5,20 mmol/l, o 5,6 proc. skundžiasi ženkliu jo padidėjimu, daugiau nei 6,24 mmol/l.
Įtampa ir fizinio krūvio stoka
Pasak S. Glaveckaitės, nerimą kelia tai, kad penktadalis (19,4 proc.) apklausoje dalyvavusių Seimo narių patiria įtampą, jaučiasi išsekę nuolat besikeičiančioje bei iššūkių kupinoje darbinėje aplinkoje ir beveik pusė (47,2 proc.) norėtų sau skirti daugiau laiko, tačiau jo neranda.
„Kaip ir pusė (50 proc.) respondentų neranda laiko kardiologų rekomenduojamam reguliariam fiziniam krūviui. Taigi, stresas, fizinio aktyvumo stoka bei cholesterolio koncentracijos padidėjimas yra tie rizikos veiksniai, kurie itin aktualūs šiandieninėje visuomenėje ir kurių korekcijai turi būti skiriamas didesnis dėmesys“, – akcentuoja ji.
36,1 proc. apklaustųjų parlamentarų vidutiniškai tris kartus per savaitę mažiausiai 20 minučių skiria ištvermę ugdančioms sporto šakoms, o 13,9 proc. nurodė nemėgstantys sporto ir fiziškai aktyvus būnantys tik kuomet būtina.
Nerūko ir saikingai vartoja alkoholį
Šių metų apklausoje, palyginti su 2018 m. analogišku Seimo narių sveikatos tyrimu, išlieka tos pačios teigiamos tendencijos: didžioji Seimo narių dalis (94,4 proc.) nerūko – šis rodiklis geresnis nei prieš penkerius metus, kai nerūkantys nurodė 90,2 proc. parlamentarų.
„Alkoholį Seimo nariai tebevartoja saikingai – iki taurės vyno per dieną vartoja kiek daugiau nei pusė jų (52,8 proc.), prieš penkerius metus tokių buvo 52,5 proc. Išlieka panašus procentas parlamentarų (75 proc.), kurių svoris yra normalus arba pora kilogramų didesnis nei turėtų būti. Prieš penkerius metus taip tvirtinančių Seimo narių buvo 75,6 proc. Tuo tarpu 25 proc. šiemet nurodė, kad jų svoris žymiai didesnis už tą, kuris turėtų būti“, – apklausos rezultatus komentuoja prof. S. Glaveckaitė.
Tyrimo duomenimis, 25 proc. respondentų kasdien išgeria po taurę ir daugiau, o 22,2 proc. apskritai nevartoja alkoholio.
Žino savo sveikatos rodiklius
LŠA prezidentę pradžiugino ir didelis kiekis tyrime dalyvavusių Seimo narių, kurių širdies susitraukimo dažnis bei kraujo spaudimas yra normalūs. Remiantis apklausa, 86,1 proc. respondentų sako, kad jų pulsas yra normalus (60-80 dūžių per minutę ramybės būsenoje), 11,1 proc. – pulsas dažnesnis, 2,8 proc. – pulsas nepastovus.
44,4 proc. parlamentarų kraujospūdis yra normalus (viršutinis nuo 120 iki 139, apatinis 80-89), 22,2 proc. – mažas (viršutinis nuo 90 iki 119, apatinis 60-79), 22,2 proc. – padidintas (viršutinis 140 ir didesnis, apatinis 90 ir didesnis).
„Ši apklausa parodė, kad Seimo nariai neblogai žino savo sveikatos rodiklius. Savo kraujospūdžio nežino vos 11,1 proc. apklaustųjų – tiek pat nežino ir savo cukraus kiekio kraujyje. Vadinasi, Seimo nariai rūpinasi sveikata ir reguliariai tikrina kraujo spaudimą, pulsą bei gliukozės koncentraciją kraujyje. Apibendrindama galiu pasakyti, kad Seimo nariai atspindi tą visuomenės dalį, kurios rodikliai yra geresni nei statistinis Lietuvos vidurkis“, – įsitikinusi prof. S. Glaveckaitė.
Tyrimo duomenimis, 80,6 proc. Seimo narių nurodė, kad jų cukraus kiekis yra normalus, o 8,3 proc. atsakė, kad gydytojai jiems nustatė padidintą cukraus kiekį kraujyje.
„Seimo narių apklausoje dalyvavo beveik išimtinai asmenys virš 40 m. Būtent 40-60 m. amžiaus asmenims, nepriklausomai nuo lyties, šiandien Lietuvoje taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas –prevencinėmis ir gydymo priemonėmis sumažinti išvengiamą mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Raginčiau visus žmones, ne tik Seimo narius, kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl šios programos“, – sako LŠA prezidentė.
Ji priduria, jog būtent rizikos veiksnių korekcija, ankstyva diagnostika bei savalaikis gydymas gali turėti teigiamos įtakos dideliam Lietuvos gyventojų mirtingumui nuo išeminės širdies ligos, kuris yra didžiausias Europos Sąjungoje ir viršija jos vidurkį net 4 kartus.
„Lietuvos kardiologų draugijai bei Lietuvos širdies asociacijai nerimą kelia ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje pažangos priemonėje „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ širdies ir kraujagyslių ligos nėra prioritetas – šių ligų gydymui numatomas finansavimas yra ribotas. Tai mažins naujų bei efektyvių vaistų ir procedūrų prieinamumą Lietuvoje, tuo tarpu kitos Baltijos šalys Lietuvą jau pradeda lenkti inovatyvių gydymo metodų prieinamumo srityje“, – reziumuoja prof. S. Glaveckaitė.
Anoniminė Seimo narių apklausa buvo atlikta gegužės 31 d. – birželio 7 dienomis, apklausoje dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36.
O psihiatras juos tikrino?