Kalbasi du naujieji rusai:
– Klausyk, turiu bėdą, gal padėsi?
– Kokios bėdos? Pinigų reikia?
– Ne, supranti, mano sūnus baigė vidurinę ir dabar nei dirba, nei mokosi. Sėdi man ant sprando… Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš – dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
– Nu, bičas, kokios problemos! Tegul ateina pirmadieniais, mokėsiu po 1000 eurų per mėnesį.
– Ne, ne tai, Hari, aš noriu, kad jis iš tikro padirbėtų. Nu, paprakaituotų, pasinervintų, ot taip kaip aš pradėjau.
– Nu, gerai, bičas. Tegu jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 2000 eurų per mėnesį – tinka?
– Paklausyk, Hari, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 5 ir gautų po 600 litų per mėnesį.
– Nu, tada sunkiai. Matai, bičas, tokį darbą norint gaut, reikia aukštąjį baigti.
„Ar lietuvių kalbą jau reikia ginti ir nuo kultūros ministrės“
Ginti kalbą kaip tautos amžinybės ženklą nūdienos geopolitikoje reikia kasdien, o ypač ginti nuo laikinų ministrų ir laikinų prezidentų...
