Lietuvoje į darbą kasdien ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų – tai sudaro 0,8 proc. visų dirbančiųjų, rodo naujausias tyrimas.
„Jeigu įmonės netikrina blaivumo, tai 0,8 proc. žmonių kasdien į darbą ateina neblaivūs. (…) Tai reiškia, kad Lietuvos masteliu kasdien yra 10 tūkstančių neblaivių darbuotojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ (dirbkblaivus.lt) vadovas Darius Didžgalvis.
Anot jo, tokie duomenys užfiksuoti tada, kai įmonėse tikrinamas blaivumas pirmą kartą, prieš tai nepranešus darbuotojams.
Sistemoje dirbkblaivus.lt kasdien testuojama apie 120 tūkstančių darbuotojų. Anot D. Didžgalvio, įmonėse, kuriose blaivumas tikrinamas, 2022 metų sausio – šių metų gegužės duomenimis, neblaivių darbuotojų ateina nuo 0,1 iki 0,27 proc.
Anot jo, tikrinamose įmonėse daugiausia neblaivių žmonių dirba pirmadieniais (0,24 proc.), sekmadieniais (0,24 proc.) ir šeštadieniais (0,23 proc.). Blaiviausi žmonės būna trečiadieniais ir ketvirtadieniais – po 0,13 proc. neblaivių darbuotojų. Penktadieniais neblaivūs dirbti ateina 0,16 proc. žmonių, o antradieniais – 0,14 proc.
D. Didžgalvio nuomone, taip yra dėl to, kad pirmadienį apskritai dirba daugiau žmonių, o savaitgalį darbovietėse yra mažesnė kontrolė, mažiau priežiūros.
„Kontrolės yra daug mažiau ir tikrai mažiau darbuotojų ateina dirbti (…) tai yra žmogiška, kai kaimynas geria, žmogui daug sunkiau pasakyti „ne“, – teigė D. Didžgalvis.
Daugiausia neblaivių darbuotojų – žemės ūkio (0,21 proc.), paslaugų ir komunaliniame (0,2 proc.) sektoriuose. Taip pat daugiau darbuotojų neblaivūs dirbo prekybos (0,15 proc.), gamybos (0,14 proc.) sektoriuose.
Anot D. Didžgalvio, statybų sektoriuje per pastaruosius metus neblaivių darbuotojų dalis sumažėjo beveik dukart – dabar tokių darbuotojų ten yra 0,13 proc. (0,29 proc. prieš metus). Blaiviausias yra transporto ir logistikos sektorius – čia fiksuojama 0,11 proc. neblaivių atvejų.
„Šiuo metu galima sakyti, kad jis (statybų sektorius – BNS) yra vienas geriausių sektorių, padaręs didžiausią pažangą“, – sakė D. Didžgalvis.
Anot dirbkblaivus.lt vadovo, tokią pažangą pavyko pasiekti įvedant darbuotojų blaivumo patikrinimus, juos šviečiant, informuojant.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian teigė, kad anot 2021 metais atlikto departamento tyrimo, kuriame dalyvavo 551 respondentai, daugiausia į darbą neblaivūs ateina jauni suaugusieji.
„Alkoholio vartojimas darbovietėje yra labiausiai būdingas tai darbingiausiai amžiaus grupei nuo 25 iki 29 metų“, – sakė ji.
G. Belian teigimu, tokie darbuotojų veiksmai paliečia ne tik juos pačius – daro įtaką visiems aplinkiniams.
„Tas vartojimas paliečia ne tik darbdavį, ne tik šeimos narius, bet ir kolegas darbe. Apie 15 proc. asmenų nurodo, kad dirbo prasčiau, buvo sunkiau atlikti užduotis dėl alkoholio ar jų sukeltų pagirių bent kartą gyvenime, 14 proc., kad vėlavo į darbą, 9 proc., kad neatvyko į darbą, ir kas svarbu, netgi 19 proc. nurodė, kad yra tekę dirbti daugiau ar sunkiau, nes jų bendradarbis neatvyko į darbą ar dirbo prasčiau dėl alkoholio vartojimo“, – teigė G. Belian.
Anot jos, dauguma dirbančiųjų nurodo bent kartą per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję alkoholį (90 proc.), o bent kartą per paskutines 30 dienų – 2 iš 3. Jos teigimu, alkoholis yra labiau paplitęs tarp dirbančių žmonių.
Ji taip pat teigė, kad 3 iš 4 kasdien alkoholį vartojančių darbuotojų buvo vartoję alkoholį darbe.
„Ta galimybė sumažinti (alkoholio vartojimą – BNS) glūdi ne gydymo įstaigose, bet iš tiesų už gydymo įstaigų ribų, tai yra pačios darbovietės, šeima“, – teigė G. Belian.
Anot jos, 62 proc. asmenų nurodė, kad iš visų psichoaktyvių medžiagų didžiausią dėmesį reikėtų skirti alkoholio prevencijai, tačiau dauguma asmenų taip pat nurodė, kad darbovietės nėra linkusios šiais klausimais darbuotojų konsultuoti, vykdyti profilaktinę alkoholio naudojimo prevenciją.
„Įmonės naudoja kietąsias priemones – nušalina nuo darbo, gauna papeikimą, kažkokia kita neigiama forma išreiškiamas tas darbdavio nepasitenkinimas, kad darbuotojas yra neblaivus, (…) o toms minkštosiomis priemonėmis, darbuotojų konsultavimo, pagalbos suteikimo (…) šitų priemonių taikoma žymiai mažiau“, – sakė G. Belian.
2021 metų tyrimų duomenimis, 45 proc. darboviečių atstovų teigė, kad, sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, jų darbovietėse buvo taikomas darbuotojų informavimas, švietimas bei mokymai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis – ketvirtadaliu mažiau, nei 2014 metais, kai tokių buvo 60 proc.
„Statybų sektoriaus patirtis rodo, kuriuo keliu turėtų eiti ir kitų sektorių įmonės. Iš savo duomenų matome, kad įmonėje įvedus kasdieninę blaivumo patikrą jau po 2 mėnesių neblaivių darbuotojų skaičius sumažėja 2 kartus, o po trejų metų reguliariai taikomos procedūros – net 4–5 kartus“, – situaciją apibendrino D. Didžgalvis.
