„Mikadoro“ sporto klubo žirgo šuolis.
Ketvirtadienio, rugpjūčio 10-osios, vakarą Niūronių kaime, poilsiavietėje prie Šventosios upės, vyko tradicinė naktigonė, skirta Aukštaitijos ir Žirgo metams, kurią organizavo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioninis parkas. Naktigonėje iki vėlumos smagiai laiką leido gausus būrys anykštėnų ir rajono svečių.
Didžiausia naktigonės atrakcija buvo žirgų maudynės, kuriose patys drąsiausi galėjo patys pajusti, kaip žirgas plaukia, o poniukus, prižiūrimi trenerių ir tėvų, maudė net šešiamečiai.
Tikrąsias naktigones gali prisiminti tik patys seniausi kaimiečiai, ir tai tik iš tėvų ir senelių pasakojimų. Vasarą arkliai, kaip ir kaimo žmonės, sunkiai dirbdavo laukuose, tad naktį turėdavo pasimaitinti ir pailsėti. Ganyti ir saugoti arklių nuo vilkų ir arkliavagių jodavo kaimo jaunimas. Šiltais vasaros vakarais arklius dar ir išmaudydavo. Budėdavo pakaitomis, o kad nebūtų nuobodu, pasakodavo įvairius nutikimus, prasimanydavo žaidimų.
Kol sujojo, suvažiavo žirginio sporto klubų „Mikadoras“, „Vilartas“ ir „Origonas“ raiteliai su žirgais, atvykusieji į naktigonę nenuobodžiavo: Arklio muziejaus darbuotoja Vilė Mikučionytė vaikus įsuko į smagius senovinius žaidimus tam skirtame kiemelyje, lėtesni galėjo nuspalvinti arklį, o norintys parsivežti suvenyrą apspito tautodailininkę Reginą Sasnauskaitę, kuri turėjo nemažas atsargas Anykščių krašto laukų akmenėlių, dažų ir teptukų. „Menininkams“ ji nestokojo patarimų, o išpieštus akmenėlius, kad išdžiūtų, dėliojo ant žolės patiesto medžiagos gabalo. Arbatas iš Anykščių krašto vaistažolių siūlė žolininkas, Aukštaitijos regioninio parko produkto ženklo turėtojas Ramūnas Daugelavičius.
Pasak Anykščių regioninio parko grupės patarėjos Rasos Gražienės, Anykščių regioninio parko direkcija turėjo tikslą išsaugoti Šventosios pakrančių pievas. „Jau septyni metai vyksta bendras projektas su vietiniais ūkininkais, kurie augina avis, tad pievos nevirto krūmynais“, – sakė R. Gražienė.
Pievos tikrai nedingo, ir to paliudijimas – galybė regioninio parko darbuotojų suskintų gėlių. Dar ir su išsamiais aprašymais. Iš jų gražiausius vainikus pynėsi ir puošėsi naktigonės dalyvės.
„Kokia naktigonė būtų be mūsų“, – šypsodamasi sakė „Mikadoro“ žirgų sporto klubo savininkė Diana Baužienė, pristačiusi klubo trenerius Donatą Imbrasą ir Gabrielę Baužaitę. Klubo raiteliai ir žirgai už triukus ir šuolius sulaukė ovacijų, o per maudynes – ir mažųjų anykštėnų bei jų tėvėlių padėkų, nes maudyti žirgelius leido patiems mažiausiems.
Šokių ir žaidimų jau trečią ar ketvirtą kartą Niūronių naktigonėje dalyvaujančiam ir susirinkusius linksminančiam Biržų folkloro ansambliui „Siaudela“ užteko iki sutemų. Taip ir nesulaukiau, ar kas nusikabino sūrį, pakabintą aukštai aukštai, ant slidaus stulpo viršūnės…
iš renginio nuotraukų matyti, kad organizatoriai ir dalyvai labai neatsakingi, neužtikrindami saugos priemonių naudojimo ir apsisaugojimo nuo galimų traumų kritimo atveju. Kaip ten bebūtų istoriškai ”gražu” atkaroti 19a pramogas, bet dabarties laiku, kai ir jojantys ant žirgų ne visi turi tiek patirties, kie turėdavo to meto jaunuoliai, praleisdami ir dienas ir naktis kartu su savo žirgais. Taip pat atrakcija kopti į aukšą stulpą be apsaugų-neatsakingas veiksmas iš orgnizatorių, kelenčių potencialias rizikas dėl galimų traumų ir sunkių susižalojimų kritimo atveju.
Ar išduodan savivaldybėje leidimus tokiems renginiams nėra atsižvelgiama į saugos reikalavimus? Gal įvertinat dalyvių įtraukimą į pramogas organizatoriams turėtų būti keliami griežtesni reikalavimai?