Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis vienvaldiškai nusprendė stabdyti Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus atnaujinimo ir plėtros projektą. Įgyvendinant šį projektą, buvo suplanuota pakeisti A. Baranausko klėtelės gaubtą, muziejaus teritorijoje įrengti požemines patalpas, pastatyti naują statinį. Meras K. Tubis teigia, kad viso to nereikia, nes prasidėję darbai tik esą sudarkytų autentišką muziejaus teritoriją.
„Anykšta” teiravosi pašnekovų, ar reikalingas muziejaus teritorijos atnaujinimas ir plėtra.
Dr. Jolanta ZABULYTĖ, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytoja, menotyrininkė:
Mana nuomone, projektas beveidis, nes pasirinktas standartinis šiandieninis sprendimas. Dėl klėtelės gaubto – pateiktame projekte jis iškrenta iš konteksto derinyje su senojo Vienuolio namo architektūra, nes pasirinktas stiklas ir vienšlaitis stogas neturi atitikmenų mūsų tradicinėje architektūroje ir kaip svetimkūnis sudaro kontrastą su aplinka. Neaiškus ir praktinis plokščio stogo klausimas – kaip žiemą bus sprendžiama sniego dangos svorio problema? Jei dabartinis gaubtas netinka ne dėl architektūrinio sprendimo, o dėl netinkamo jo mikroklimato, vertėtų paieškoti kitų sprendimų: nuimti stiklą dengiančius skydus, įrengti šiuolaikinę oro kondicionavimo įrangą, gal itin atsargiai padidinti esamas stiklo erdves, idant daugiau aplinka iš klėtelės bei ji pati iš išorės geriau matytųsi.
Kaip dėl projekte pateiktos „pašiūrės” vietoj buvusio ūkinio pastato? A. Vienuolis ją nugriovė, tad galima numanyti, kad jis buvo rašytojo muziejaus sumanymui nereikalingas. Norint toje vietoje statyti naują, pasirinktas vėlgi kontrastingas šiuolaikinis sprendimas, neturintis ryšio su sodybos aplinka, jau nekalbant apie praktinę pusę – pagal projektą jis skirtas tik šiltam metų laikui, o kokios veiklos galimos šaltuoju laiku? Deja, projekto autoriai to nenurodė.
Ir nemanau, kad reikalingas rūsys – projekte tai nejaukus betoninis bunkeris, kurių apsčiai pristatyta visur ir itin skiriasi nuo Vienuolio namo architektūros/interjero. Mokomosios, pažintinės veiklos gali vykti ir dabartiniame administraciniame pastate. Ar Petraškos tapybos negalima perkelti į kitą vietą, kad ir Kultūros centro fojė, vietoj dabar eksponuojamų menkaverčių karikatūrų, o administracinio pastato salės erdvę panaudoti Baranausko ekspozicijai, filmų peržiūrai, paskaitoms? Kam kasti dar vieną rūsį, kurio čia niekada nebuvo? Kita vertus, pastačius šį pastatą, itin sumažėtų sodybos vidinė erdvė, kuri ir taip nėra didelė, o ją išklojus trinkelėmis ar kita danga, panaikinus medžius bei medinę tvorą, negrįžtamai dings memorialiniam muziejui būdinga Vienuolio sodybos dvasia…
Dar viena problema – techninių darbų poveikis klėtelei. Pateikiama tik architektūrinė jaunų žmonių vizija, be techninio projekto, kuris labai svarbus vykdant tokius pakeitimus. Kaip bus apsaugota trapi klėtelė, griaunant senojo gaubto mūrą (!), kai sunki technika kas smėlį rūsiui beveik iki pat gaubto, kai bus statomas papildomas pastatas, keičiama kiemo danga? Paveldo specialistai taip pat perspėja, kad bet kokia vibracija gali pakenkti prastos būklės rąstų klėtelei.
Muziejų erdvės pakeitimai – itin subtilus dalykas, tam reikia ne tik žinių, bet ir didelės patirties, profesionalaus supratimo, o šiandien atsakingus darbus patikima jauniems specialistams. Tad vis tik – ar tikrai reikia kardinalaus atnaujinimo MEMORIALINIAME muziejuje?
Ne, nes visame pasaulyje saugomas tokių erdvių ir pastatų autentiškumas – tai pati svarbiausia jų išliekamoji vertė. Investuoti reikia į žmones, nes muziejų patrauklumą kuria ne tik eksponatai, bet ir savo darbą mylintys darbuotojai, o šiandienos muziejininkai ne amžini, kas juos pakeis? Bus milijonus kainavusios tuščios sienos?
Veidas tai veidas, bet dantys kokie?
Projektas ” Sodyba” gerai įvertintas, gaila, kad nuguls į stalčių. Siūlau savo kolektyvinį sodą, neužstatytas, tilps visi pastatai. Rūsį galima ne kasti, o supilti , bus toks miniatiurinis piliakalnis.
Kad tokių straipsnių autoriams iš principo šiuolaikinė architektūra yra nusikalstama. Pasak jų, reikia kaip Rusijoje. Visi objektai kaip senovėje. O tai jau istorijos klastojimas. Galimai toks ir yra tikslas. Praplauti smegenis
Gal geriau galvoti reikia kas kur yra tinkama,o ne nusikalstama.Gal yra ribos visur.
Muziejinėje kalvoje veidus turi du objektai – Baranausko klėtelė ir Vienuolio namas. Todėl infrastruktūra, kurios trūksta ir kuri būtina šiuolaikinei muziejininkystei, negali turėti jokio veido – ji turi ištirpti šių dviejų objektų erdvėje, išryškinti tuos du objektus, sukurdama lankytojų priėmimui ir jų švietimui būtiną aplinką. Ji turi kuo mažiau būti matoma, savaip slėptis. „Sodybos” projektas, kurį įvertino I premija elitiniai ekspertai, turi būtent tai, ko reikia šiam objektui. Tad apie kokią projekto beveidystę kalba liaudies kryžių tyrinėtoja? Tokiais samprotavimais dr. J. Zabulytė pati save diskvalifikuoja, nes nekalba argumentų ir europinės patirties objektų žinojimo kalba, šios infrastruktūros išmanymu, akademiniu pagrindimu, o paprasčiausiai rodo savo neišmanymą. Deja, tą nuolat matau jos komentaruose įvairiais klausimais, kurie dažniausiai yra tuščiažodžių kratiniai.
mano nuomone Tamsta kritikuodamas kitų asmenų išreikštą nuomonę neišlaikote etiškos diskusijos lygmens. Labai gaila, kad kraštiečiai, neprisimdami už išsakytus žodžius jokios atsakomybės, bando išvalyti savo mundurą, kišdamiesi per kultūrą į tiesioginę politikos formavimą ir tam tikrų politinių asmenų propagavimą visuomenėje, o kitų asmenų, tiesiogiai vykdančių valdymą viso rajono biudžetinių įstaigų ir jų finasinių resursų tinkamą skirtymą, veiklos ir veiksmų paniekinimą.
Beja, priimti kritiką ir atliepti į ją ne demagogija, o faktiniais parodytų rizikų paneigimais ir skaičivimais -darbas, kainuojantis ir laiko ir pareikalujantis gebėjimų.
p.s. apie keliamą į Anykščių padangę architektūrinės idėjos projetą reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai ne techninis projektas, leidžiantis gauti staybos leidimą. Politikai, pasirašę pareiškimą apie tai galimai specialiai nutyli…
Kokie elitiniai.Lengvi pinigai,tai jau elitas ..
Jau įprasta dėl kraupių įžeidinėjimų. Girdim tai per visus galus. Gėda. Žmonėms girdėti tokius dalykus, kai atlieka gerus darbus į ateitį, o ne į praeitį. Norėtųsi kad net nepaskaitytų tokių užgauliojimų. O jei šis A komentatorius taip dėsto, reiškia pats yra galimai labai nesąžiningas
Saugoti ,kad neišnyktų tą aplinką,tai menas.Tai kurti projektą taip ,kad neišenyktų tą senoji vieta kokia buvo nuo Vienuolio laikų.Anykštėnai manau to nori.Na juk teisė į nuomonę juk yra..
Projektas beveidis nes ne kryžiaus formos
Tu to nori.Galėsi sau namus susiprojektuoti.
Tai ka, komisijos nariai – garsiausi Lietuvos paveldo architekturos profesionalai, ivertine projekta I premija, yra durniai, o antraruse menotyrininke – geniali zinove?
Taip.Piemeniškas bizniukas.Jauni ,pastaisys.Suvartė Ramybę,tai dar kalniuką nori.
Kelintos rūšies save priskiria.
Dabar didžiųjų ekspertų komisijos skiria valstybines premijas ir tokiems meninkams,kurie valstybine vėliava išmozotą snukį valosi….ko verti tokie ekspertai? Dr. Zabulytė teisi.
Totalus nemoksiskumas tokie isvedziojimai. Liaudies meno skulpturos, kryziai, kuriuos ji tyrineja, yra viena, o muziejine infrastruktura yra visai kas kita. Beveide ir be skonio yra pati siu pastabu autore, kuri kalba ne argumentais, o sapalionemis, kurios tik klaidina ir tolina pazanga.
Bveidis projektas.Ir dar istoriją mokinkites.Pinigų už chlaminį projektą norite.. Aišku norite,kas nenorėtų .
Ekspertei, kuri geriau išmano apie architektūrą teikiu info: išskirtinai šio, itin svarbaus objekto vystymo projektui vertinti buvo surinkta TIK atestuotų ir labai didelę patirtį šioje srityje turinčiu architektų ekspertų komanda. Matyt, jie visi durniai.
Tokioje vietoje protingas architektas neprojektuotu.
Didesnę, žinoma. Jei menotyrininkė šitaip nusimano apie architektūrą. Kas blogai, o kas gerai, jokio objekto nebūtų. 21 amžiuje taip kalbėti ir taip nepagarbiai. Su kultūra kažkas negerai. Tik tiek. Čia kaip iš to anegdoto – trys milijonai trenerių, o tas kuris aikštelėje – lochas.
Labai nemalonus pasitikimas tame muziejuje. Nuo siauruko kaip diena nuo nakties skiriasi.
Kaip įdomu. Tas pats muziejus, o priėmimas skirtingas. Gal dėl to, kad siauruke atėjo investicijos ir jei turi naujai remontuotą raikopsajungos sandėlį, o prie Baranausko – ne?
Tai pats direktorius ten dirba,negali būti,kad nemalonus.
Kad nelaide piemenim runku kįšt un mūsu kletelu.
Protingas ir absoliučiai teisingas atsakymas. Mes, gyventojai gudresnis už mūsų architektę, kurios tikslai visai kiti. Dabar gal atstos koneveikti merą. Man vienas klausimas, kaip buvęs meras, botanikas to nesupranta, dėjo prašą atnaujinmui t.y. muziejaus ir kalno griovimui. Jaunimui reikėtų daugiau pasidomėti tvarka mieste, o ne stačia galva pulti rašyti pareiškimus, nieko neišanalizavus, o klausyti vieno ar dviejų asmenų sapaliojimų. Gerai, kad dar vėl nepradėjo užtvankos griauti arba bunkerio kasti po užtvanka.
ra
kaip ce smigelska dalaide mero sprendima palaikanti straipsni o seip apsoliucei teisinga nuomone
Seip dalaide
Čia ir eiliniams žmonėms aišku.Taigi kaip visados euforija kai kurių vadovų,paskui prisitaikymas.Galima ir į pensiją ramiai išeiti.Puikus komentaras,teisingas.