Apie dar vieną garsų žmogų, kilusį iš Svėdasų krašto, kalbėsime būtuoju laiku.
Šių metų pirmosiomis balandžio dienomis, po sunkios ligos Anapilin iškeliavo Vilniuje gyvenusi gamtininkė, mokslininkė biologė, zoologė, publicistė, daugelio mokslinių straipsnių autorė ir knygų apie Lietuvos gamtą bei gyvūniją bendrautorė biologijos daktarė Janina Prūsaitė.
Apie dar vieną garsų žmogų, kilusį iš Svėdasų krašto, kalbėsime būtuoju laiku.
Šių metų pirmosiomis balandžio dienomis, po sunkios ligos Anapilin iškeliavo Vilniuje gyvenusi gamtininkė, mokslininkė biologė, zoologė, publicistė, daugelio mokslinių straipsnių autorė ir knygų apie Lietuvos gamtą bei gyvūniją bendrautorė biologijos daktarė Janina Prūsaitė.
Ji buvo gimusi 1925 m. gegužės 17 d. Svėdasų valsčiaus Būtėnų kaime (dab. Anykščių rajonas) ūkininkų Augustino Prūso ir Konstancijos Žvirblytės-Prūsienės šeimoje.
1932-1938 metais baigė Svėdasų šešių skyrių pradžios mokyklą, toliau šešetą metų tęsė mokslus Utenos gimnazijoje. 1944-1949 metais studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo biologės zoologės išsilavinimą. Dar tebestudijuodama dirbo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Fiziologijos ir Zoologijos katedrose laborante, bebaigiant studijas įsidarbino Medžioklės ūkio valdyboje.
1949-1957 metais Janina Prūsaitė buvo Medžioklės ūkio valdybos mokslinė bendradarbė, kuriai buvo patikėta tirti medžiojamųjų gyvūnų paplitimą Lietuvoje, sudaryti jų išteklių apyskaitas. Gabi jaunoji mokslininkė 1957-1960 metais tęsė studijas Lietuvos Mokslų akademijos Biologijos instituto, paskui pertvarkyto į Zoologijos ir parazitologijos institutą, aspirantūroje.
1961 metais svėdasiškė Vilniaus universitete apsigynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją tema „Lietuvos TSR Canidae šeimos žvėrys” iš vilkų populiacijos ir jų dauginimosi tyrimų. ( 1993 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų, biologijos daktarė).
1960-1987 m. dr. Janina Prūsaitė dirbo Zoologijos ir parazitologijos institute ( buvo jaunesnioji mokslinė bendradarbė, mokslinė sekretorė, o arti dvidešimties metų iki išėjimo į užtarnautą poilsį dirbo vyresniąja moksline bendradarbe.)
Siekti mokslo aukštumų ir užimti atsakingas pareigas dr. Janinai Prūsaitei labai trukdė jos biografijoje buvusi „juoda dėmė”. Mat, darbštūs, pareigingi, be galo mylėję gimtąją žemę jos tėvai ūkininkai buvo ištremti į Sibirą, tremtinių dalios neišvengė ir Janinos sesuo Nijolė Prūsaitė-Petreikienė bei brolis Juozas Prūsas. Dar vienas brolis Zenonas, tapęs miškininku, celiuliozės pramonės specialistu ir pasirinkęs mokslininko kelią, buvo įsikūręs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būtų neišvengusi tremties ir Janina, tiktai ji studijavo ir gyveno toli nuo gimtųjų Būtėnų. Tiktai laimingų atsitiktinumų dėka mergina neatsidūrė šalia savo artimųjų Sibiro platybėse. Tačiau tai, kad tėvai, sesuo ir brolis buvo tremtiniai, o dar vienas brolis gyveno užsienyje, dažnai Janinai buvo priekaištaujama, sunkiai jai sekėsi gauti atsakingesnį darbą, o iš užimamų pareigų ne kartą ją bandyta išguiti. 1961 metais ji ištekėjo už tremtinio Šarūno Jazdausko, o tai buvo tarsi žibalo pliupsnis į liepsną. Tiktai, laimė, atsirasdavo užtarėjų, drąsių žmonių tuometinių mokslo korifėjų sluoksniuose, kurie talentingą mokslininkę užtardavo, dėl jos rūpinosi, stengėsi išsaugoti Biologijos institute…
Ohajo valstijoje (JAV) gyvenantis dr. Zenonas Prūsas 1999 metais išleistoje memuarų knygoje „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose: vienos šeimos istorija” labai įtaigiai aprašė savo ir kitų namiškių likimus. Šioje knygoje daug vietos skirta ir seseriai Janinai Prūsaitei…
Dr. J.Prūsaitė paskelbė per 40 mokslinių straipsnių apie šunų šeimos žvėrių ekologiją, upinio bebro, dėmėtojo elnio, kanadinės audinės ir kai kurių kitų žinduolių aklimatizavimąsi Lietuvoje, rašė straipsnius enciklopedijoms, žinynams, atsiminimus apie Lietuvos gamtininkus. Ne kartą mokslininkė skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose.
Mokslininkė parengė ir išleido kartu su kitais autoriais arti dviejų dešimčių įvairių leidinių. Ji viena iš „Žinduolių pavadinimų žodyno lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių” kalbomis sudarytojų, parengė informacinius leidinius „Saugokime kurapkas”, „Lietuvos žinduoliai”, su kitais autoriais- „Medžiotojo ir žvejo žinynas”, „Žuvinto rezervatas”, „Čepkelių rezervatas”, „Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti”, „Lietuvos fauna: žinduoliai”, „Vilkas” ir kt.
Ji būdavo nereta viešnia ir gimtajame Svėdasų krašte. Lankydavosi tradiciniuose „Vaižganto skaitymuose”, miestelio gimtadienio šventėse bei kituose svarbesniuose renginiuose. Kai JAV gyvenantis dr.Zenonas Prūsas paaukojo solidžią pinigų sumą ir dovanojo Svėdasams paminklą, įamžinusį svėdasiškių kovotojų už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę atminimui, 2009-aisiais dr.Janina Prūsaitė kartu su broliu Juozu nuolat važinėjo iš sostinės į Vilnių, bendravo su skulptoriumi Jonu Jagėla, rūpinosi paminklo kūrimo reikalais. Ir be galo džiaugėsi, kai paminklas iškilo, papuošė Svėdasus, kai per Šv. Petro ir Šv.Povilo atlaidus buvo iškilmingai pašventintas.
Viename iš tokių renginių Svėdasuose dr. Janina Prūsaitė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui padovanojo savo brolio Zenono Prūso memuarų knygą „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose: vienos šeimos istorija”.
Dabar ši moteris grįš į Tėviškę tik prisiminimų gijomis…
Pastaruoju metu iš Svėdasų krašto kilusių mokslininkų gretos gerokai praretėjo. Svėdasų kapinėse amžinajam atilsiui atgulė iš Degsnių kaimo kilęs ilgametis Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) docentas, chemijos mokslų daktaras Feliksas Staniulis. Urna su velionės pedagogikos mokslų daktarės, garsių Lietuvoje švietėjų ir kultūrininkų Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus Vilniuje steigėjos bei ilgametės direktorės Almos Gudonytės palaikais 2010-ųjų vasarą buvo palaidota Tėviškės- Narbučių kaimo kapinaitėse.
