Buvęs Anykščių kultūros centro, pirmųjų Kalėdų rezidencijų režisierius Julius Jakubėnas pasakojo, jog Kalėdų rezidencija buvo kuriama, siekiant pritraukti daugiau turistų.
100-ojoje Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dalyvavo 15 kolektyvų iš Anykščių, o iš viso pasirodė apie 40 tūkst. dainininkų ir šokėjų. Baigiamajame renginyje šeštadienį į sceną lipo 12 tūkst. atlikėjų.
Teiraujamės šventėje dalyvavusių, ją stebėjusių anykštėnų – kokie jubiliejinės šventės įspūdžiai?
Julius JAKUBĖNAS, režisierius:
„Visos dainų šventės ruošiamos per 4 metus, o šią ruošėme per šimtą. Ji negali būti bloga. Kokia šventė, tokia yra ir pati Lietuva. Įsivaizduokite, jei ten būtų sprendžiami svarbūs valstybei klausimai, jie būtų išspręsti. Ten vyksta Lietuva.
Man tai buvo jau šeštoji Dainų šventė, tad per tiek metų labai didelė estrados dalis yra geri pažįstami, bičiuliai. Nuo dirigentų, iki pat dainininkų.
Man ši – mano gyvenime šeštoji – šventė buvo geriausia Dainų šventė, kurioje teko dalyvauti. Iš pradžių didžioji šventė nuaidėjo Latvijoje, todėl buvo kalbų, kad kaip mes prieš juos pasirodysime, ten šventė buvo labai galinga. Tačiau manau, kad įrodėme, jog esame dainuojanti šalis, tai – mūsų tautos genuose. Mūsų sąsajos su daina yra per daug stiprios, kad galėtume nuvertinti mūsų Dainų šventę, ją pavadinti netradicine. Ji yra šiandienos, mūsų Lietuvos muzikos kultūros atspindys, muzika Lietuvoje yra labai aukšto lygio.
Man asmeniškai ši šventė buvo stebuklas. Po liepos 5-osios generalinės repeticijos pasijutau blogai, grįžęs pamačiau, kad man pakilusi temperatūra iki 39 laipsnių. Kitą dieną ji sukilo iki beveik 40, ir taip laikėsi iki vakaro. Tą dieną net nelabai prisimenu. Atvažiavo mano žmona, organizmą „šturmavome“ įvairiais imuninę sistemą stiprinančiais gėrimais, vaistais. Kai temperatūra nukrito iki 37,5, sėdome į mašiną, ir šventėje atsidūriau penkiolika minučių iki jos pradžios. Atsistojau ir atidainavau su visa Lietuva. Noras atsistoti su visais yra nenugalimas. Aš dainavau su LRT jaunimo choru.
Ši Dainų šventė ir pagal repertuarą buvo gera ir galinga. Būdavo, pasitaikydavo kūrinių, kurių natas sunku išskaityti, išmokti, kūriniai keblūs, dideli. O dabar laukei, kada daina tave užlies, o ne žiūrėjai kiekvieną natą, kiekvieną žodį. Buvo labai gerai subalansuota programa, kūriniai buvo labai harmoningi.“
kai da karves melzeu kaluky tai budava su serykais kad uzdainuodavam tokiu dainu da ir dabar atsymenu zodzius ot but gerai ot but gerai kad viena diena butu dirbama ir to gerai isgerema
Kai buvo Ramybej alude tai vyrai iseje budavo uzdainuoja tai miela paklausyt , o dainos liaudiskos kurybos – geriau , geriau pameciau galvele …..
Nu ir jebalnikas, atsiprašant, negi geresnės nuotraukos nėra?
Budavo tarybiniais laikais , dabartines tik blankios kopijos.Anksciau zmones dainuodavo ir per bendras sventes ir per giminiu ar kaimynu susibegimus , zmones buvo laisvi ir laimingi. Dabar tarsi juoda naktis snt Lietuvos nusileido
Tik nesuprantantis gali taip komentuoti
,,blankios kopijos” nesąmones rašot.
Vaikai ir visi dainininkai natūraliai dainuoja daug padirbėjo besiruošdami šventei.
Nelyginkit tarybiniu laikų kai skambėdavo dainos,,staliukai, arba lenino anūkai, o
Lietuva žodis buvo uždraustas.
Šių metų ypatingai aukšto lygio chorų atlikimas sudėtingos ,įvairios programos.
Supranti apie tarybinius laikus , tu savo laisve judosiams uz genetiskai modifikuotu isedu bliuda pardavei. Lietuvybe tais laikais buvo puoselejama , o ne naikinama , kaip dabar
Mūsų gyvenimas kaip vyštū kūkąvymas.Pinigėliu ir pynygėlių nėr.