Minint šviesaus atminimo kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris gimimo 100-mečio sukaktį, į Anykščius atkeliavo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui autoriaus, skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997) kūrybos paroda „Būties kelionė”, eksponuosima iki š. m. vasario 28 dienos. Parodą sudaro skulptūros, reljefai iš švino, bronzos, lieto akmens, gipso, keletas medalių ir piešinių iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių.
Svarbiausia V. Kašubos kūryboje – žmogaus tema. Skulptūrose, reljefuose konkretus žmogaus atvaizdas jungiamas su abstrakčiais elementais, ir tai suteikia kūriniams universalumo, o formos įvaldymo ir plastinės raiškos darna prabyla įtaigiai ir poetiškai.
Kaip žinoma, B. Kleizaitė-Vasaris yra viena iš nedaugelio išeivijos kultūros asmenybių, atgimimo metais grįžusių į Lietuvą ir visas jėgas atidavusių jos kultūriniam atgijimui, meno puoselėjimui. Teigdama, jog žmogus turi pareigą savo tautai atiduoti jėgas ir kūrybines galias, B. Kleizaitė-Vasaris, vos tik grįžusi iš JAV į Lietuvą, ėmėsi iniciatyvos pirmaisiais atsikūrusios Nepriklausomybės metais Vilniuje pastatyti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino paminklą. Kaip skulptoriaus Vytauto Kašubos įgaliotinė Lietuvoje ir aktyvi visuomenininkė ji įkūrė „Kunigaikščio Gedimino Paminklo šalpos Fondą“, kuriame buvo išrinkta pirmininke. Lygiai po trijų metų, kaip ir planuota, Katedros aikštėje paminklas ir buvo pastatytas. Šiandien parodoje „Būties kelionė“ eksponuojamas šio paminklo gipsinis maketas.
Vytautas Kašuba nuėjo ilgą ir tikslingą kūrėjo kelią. Jis skaudžiai išgyveno Tėvynės netektį, patyrė išėjūno dalią, kurią suvokė kaip visuotiną XX a. civilizacijos plėtros pasekmę. Atsidūręs su šeima Niujorke, V. Kašuba sukūrė nemažai skulptūrų ansamblių, pritaikytų naujų modernių bažnyčių aplinkai, šiuolaikinėms erdvėms (Pranciškonų vienuolynui ir Šv. Augustino bažnyčiai), originalias šventųjų tekstų sienas Vatikano paviljonui Niujorko pasaulinėje parodoje (1964 m.) bei kitų monumentalių, archajiškos deformacijos įkvėptų skulptūrų („Pranašas“, 1966 m. , „Kalimas prie kryžiaus“, 1967 m.). Visą gyvenimą dailininkas išliko Lietuvos patriotas, sukūrė daug darbų istorijos tema, tarp jų – medalių ir paminklų projektų, iš kurių reikšmingiausias – 1996 m. Vilniuje pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. V. Kašubos gulbės giesmė – jo sukurtos ir Lietuvos dailės muziejuje saugomos reljefų sienos „Būties kelionė I. Likimo erdvėse“ ir „Būties kelionė II. Svetimuose krantuose“. Šie kūriniai išaukštino skulptorių kaip vieną ryškiausių egzodo dailininkų, įkūnijusių lietuvių dailėje beveik neliestą išeivio, klajūno, tremtinio, keleivio tematiką, kurią plėtojo lietuvių poetai, susirūpinę individo egzistencija XX a. ir prabilę apie tautos lemties apmąstymus.
Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai) šiais metais taip pat galėsite išvysti Vytauto Igno, Adomo Galdiko ir kitų menininkų darbų parodas, prie kurių sugrąžinimo prisidėjo Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Nuo 2025 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. (imtinai) priimami darbai Beatričės vardo nacionaliniam skulptūros konkursui angelo tema. Konkurso paroda ir premijų įteikimas vyks 2025 m. liepos 22 d. Pagrindinės premijos laimėtojo kūrinys papildys Angelų muziejaus kolekciją. Daugiau informacijos: https://amenucentras.lt/beatrices-kleizaites-vasaris-meno-premiju-nacionalinis-konkursas/
