Aplinkos ministerijos duomenimis, 2024 m., kuomet įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei 2023 m., kai tai daryti dar buvo neprivaloma (2023 m. buvo surinkta maždaug 3,5 tūkst. tonų maisto ir virtuvės atliekų).
Šiandien šias atliekas atskirai rūšiuoja 51 iš 60 savivaldybių – jų miestuose ir didesnėse gyvenvietėse. Kai kurios savivaldybės atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą vykdo jau nuo 2018 metų pabaigos. Pavyzdžiui, Alytaus regionas, turėdamas ilgametę patirtį, 2024 metais iš gyventojų surinko penktadaliu daugiau maisto ir virtuvės atliekų nei 2023 metais. Kitos savivaldybės surinkimą organizavo nuo praėjusių metų pradžios, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus regionas. Kai kuriose vietovėse šis procesas prasidėjo dar vėliau – Kauno mieste rūšiavimas pradėtas rugsėjo 1 dieną. Vis dar yra savivaldybių, kuriose gyventojai neturi galimybės rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekų. Pavyzdžiui, Marijampolės regione tai bus pradėta tik šiemet.
Kiekviena savivaldybė pati nustato savo gyventojams maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo ir surinkimo tvarką. Daugelyje miestų šios atliekos metamos į atskirus maisto atliekų konteinerius arba į biologinių atliekų konteinerius, skirtus kartu ir žaliosioms atliekoms: žolei, lapams, sodo ir daržo atliekoms. Tačiau kai kur į specialius maišelius sudėtos maisto ir virtuvės atliekos išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir po to atskiriamos.
Žaliųjų atliekų, tarp kurių patenka nedidelė dalis kartu surenkamų augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekų, iš gyventojų praėjusiais metais surinkta beveik 70 tūkst. tonų, tai penktadaliu daugiau nei 2023 m. Be to, į šiuos kiekius nėra įskaičiuotos gyventojų namų ūkiuose sukompostuotos maisto ir žaliosios atliekos.
Kaip rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas?
Maisto ir virtuvės atliekoms priskiriami: duonos ir kitų kepinių likučiai, kiaušinių lukštai, riešutų kevalai, nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų, medienos pelenai, kavos tirščiai, popieriniai kavos filtrai, vaisių ir daržovių atliekos, nešvarus, besiliečiantis su maistu, plastiku nepadengtas popierius, popieriniai rankšluosčiai, skintos gėlės, arbatos maišeliai ir arbatžolės, vazoniniai augalai be vazono, žuvies ir mėsos likučiai ir kaulai, pieno produktų liekanos, išpakuoti maisto papildai.
Aplinkos ministerija primena, kad dėl žuvies, mėsos, kitų gyvūninės kilmės maisto likučių ir kaulų rūšiavimo kartu su maisto ir virtuvės atliekomis galimybės būtina pasitikslinti gyvenamosios vietos savivaldybės ar regioninio atliekų tvarkymo centro skelbiamoje informacijoje, nes dėl skirtingų maisto atliekų tvarkymo būdų ir apdorojimo įrenginių ne visose savivaldybėse šios atliekos priimamos kartu.
Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti ir sodo atliekas. Šiai kategorijai priskiriami: medžių ir krūmų šakos, žievė, gėlės, derliaus likučiai, nukritę vaisiai, uogos, gyvatvorių kirpimo atliekos, šienas, lapai, žolė po vejos pjovimo, neapdorotos medienos pjuvenos.
Į šiuos konteinerius negalima mesti gumos ir jos gaminių, lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos, higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių, tamponų ir kt.), susikaupusių šluojant grindis nešvarumų, smulkių gyvūnų išmatų ir kraiko, odos gaminių atliekų, makulatūrai priskiriamo popieriaus, augalinių aliejų ir riebalų, dulkių siurblio maišelių ir jų turinio, tekstilės, nuorūkų, pakuočių ar maišelių, kuriuose buvo maistas, vaistų, kiaušinių dėklų.
Aplinkos ministerijos specialistai dalinasi dar keliais praktiniais patarimais, kaip namuose laikyti biologines atliekas. Rekomenduojama naudoti kibirėlį su dangčiu biologinių atliekų surinkimui, jį padėti lengvai pasiekiamoje, vėsioje vietoje virtuvėje, visada sandariai uždaryti kibirėlį. Kibirėlį ištuštinti kas 2-3 dienas, taip išvengiant nemalonių kvapų.
Jei biologinės atliekos renkamos į kibirėlį be maišelio, jo dugną reikėtų iškloti sugeriamuoju popieriumi (virtuviniais rankšluosčiais, servetėlėmis, laikraščiais) ir reguliariai plauti indą. Šlapias biologines atliekas reikėtų suvynioti į popierių, nepilti skysčių į šiukšliadėžę, nemesti maisto likučių kartu su plastikinėmis, stiklinėmis ar kitomis nesuyrančiomis pakuotėmis.
Individualiuose namuose turintiems individualių biologinių atliekų konteinerius gyventojams Aplinkos ministerijos specialistai pataria pirmiausia į konteinerio dugną įdėti sausą medžiagą (sausą žolę, lapus ar kt.), visada leisti biologinėms atliekoms šiek tiek išdžiūti, reguliariai valyti konteinerius, paskirstyti didelius biologinių atliekų kiekius (pvz., rudeninius lapus), sudaryti sąlygas ištuštinti biologinių atliekų konteinerį, kai tik atvyks specialusis transportas.
Kodėl svarbu rūšiuoti maisto atliekas?
Nors dažnam atrodo, kad maisto ir virtuvės atliekų lieka nedaug, būtina prisiminti, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. Net 61 proc. jų susidaro namų ūkiuose.
Rūšiuojamos maisto ir virtuvės atliekos atskiriamos nuo bendro komunalinio atliekų srauto, o tai leidžia ne tik sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, išnaudoti pačių maisto atliekų antrinio panaudojimo potencialą, bet ir didina galimybes iš likusio neužteršto komunalinio atliekų kiekio atrinkti daugiau tinkamų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui atliekų.
Surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje ir yra puikus trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai gauti.
