Kariuomenė ramina visuomenę: Rusija kelia grėsmę, tačiau priešo už vartų nėra

Rusija kelia grėsmę Lietuvai, tačiau pajėgumų perdislokavimo arčiau šalies sienų nėra fiksuojama, skelbia Lietuvos kariuomenė.

Apie tai ji pranešė feisbuko įrašu, reaguodama į gaunamus gyventojų klausimus.

„Ar priešas jau yra už vartų, tik mes viską slepiame? Nėra. Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos – pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti“, – nurodo kariuomenė.

Anot jos, žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra.

„Situacija Baltarusijoje išlieka nepakitusi: intensyvus, bet stabilus karinis rengimas. Todėl nė viena iš aukščiau paminėtų sąlygų nėra išpildyta“, – teigiama įraše.

Rusija visuomet kėlė grėsmę

Pasak kariuomenės, Rusija vienareikšmiškai kelia grėsmę, tačiau „niekuomet kitaip ir nebuvo“.

„Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra konstanta nuo maždaug XV amžiaus, kuomet įvyko pirmasis LDK ir Maskvos karas, su kuria tiesiog turime išmokti gyventi“, – rašo ji.

Kariuomenė taip pat nurodo, jog karinių pajėgumų šiai dienai Rusija turi daugiau, nei turėjo 2022-aisiais, yra stebimas ginkluotųjų pajėgų augimas, tačiau naujai kuriami kariniai vienetai nėra dislokuojami Lietuvai tiesioginę grėsmę keliančiose vietovėse.

Lietuva yra viena daugiausiai gynybai skiriančių NATO narių, joje taip pat yra dislokuota apie tūkstantį amerikiečių karių.

Vis dėlto Europoje viešėjusių Jungtinių Valstijų (JAV) administracijos pareigūnų pasisakymai pakurstė spėliones, jog dalis amerikiečių karių iš žemyno gali būti išvesti.

Pasak kariuomenės, kiekvienos šalies pajėgumų dislokavimas užsienyje yra tos šalies nacionalinis sprendimas, tačiau JAV Lietuvoje dislokuoti du batalionai „ir šiandien, kaip ir vakar, treniruojasi patys ir kartu su Lietuvos kariais“.

Divizija – galimybė neužsisėdėti apkasuose

Lietuva iki 2030 metų siekia suformuoti nacionalinę diviziją, pasirengti priimti vokiečių brigadą.

„Divizija yra mūsų galimybė neužsisėdėti apkasuose ir daužyti priešą taip, kaip jį ir priklauso daužyti. Antra, stipriname žvalgybos pajėgumus. Toli matanti žvalgyba leidžia laiku pasiruošti ir reikiamoje vietoje pastatyti reikiamus priešnuodžius“, – teigiama įraše.

„Trečia, dieną naktį ruošiamės perėjimui prie visuotinio šaukimo, kur svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti galimybes tarnauti visiems norintiems ir galintiems, nes po 2022-ųjų norinčių tarnauti kariuomenėje netrūksta, tik vietų skaičius kariuomenėje ribotas“, – pabrėžiama jame.

Lietuva per artimiausius penkerius metus gynybai skirti planuoja 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Anot kariuomenės, norint pasistatyti kareivines ir įsigyti ginklus reikia susimokėti, bet „mokėti pinigais dabar yra geriau, nei vėliau mokėti gyvybėmis“.