Nebijokite pasirodyti nemandagūs: 3 frazės, kurias išgirdę galite drąsiai padėti telefono ragelį

Finansiniai sukčiai randa vis efektyvesnių būdų išvilioti mūsų pinigus. Jie apsimeta pareigūnais, darbdaviais, dengiasi žinomais vardais. Jeigu atsiliepsime, įsitrauksime ir duosime laiko, sukčiai naudos įvairius spaudimo metodus ir technologinius triukus, skubins priimti sprendimus, grasins ir manipuliuos jausmais, kol išgaus tūkstančius eurų siekiančias sumas.

Su sukčių aukomis susidurianti „GF banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovė Zita Radzevičiūtė sako, kad, sulaukus įtartino skambučio ar pasiūlymo greitai praturtėti, svarbiausia duoti sau laiko kritiškai apgalvoti tai, kas sakoma, ir nebijoti pasirodyti nemandagiems – ramia sąžine dėti telefono ragelį.

„Įtartini sandoriai jūsų banko sąskaitoje“

Dažniausiai apie tai maloniai „įspėja“ netikras „policijos pareigūnas“, prisistatantis išgalvotu vardu ir pavarde, neretai, kilus įtarimams, gebama net atsiųsti suklastoto tarnybinio dokumento kopiją – tačiau gali skambinti ir „banko darbuotojas“. Jų balsai skamba tvirtai, o argumentai – pakankamai įtikinamai, tačiau nereiktų leistis būti įbaugintiems.

Jeigu kalba pasisuka apie „įtartinus sandorius jūsų banko sąskaitoje“ arba „sulauktus skundus dėl jūsų vardu atidarytų kredito linijų“ ir panašius piniginius klausimus, juo labiau jeigu prašoma perkelti pinigus į „saugią sąskaitą“ arba pasidalinti internetinės bankininkystės duomenimis, galite iškart baigti pokalbį.

„Policijos pareigūnai niekuomet neskambina žmonėms prašydami telefonu pateikti jų asmens duomenų, nesiunčia savo tarnybinių pažymėjimų kopijų. Tad jei žmogui kyla bet koks įtarimas, jis drąsiai gali padėti ragelį. Jei pareigūnui reikia, jis žmogų visuomet gali išsikviesti, atsiųsdamas jam oficialų šaukimą“, – sako Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

„Jūsų banko sąskaita užblokuota“

„Jums skambina iš „Google“ arba „Meta“ – dar vienas populiarus sukčių triukas. Žmogus įtikinamas, kad jo banko sąskaita esą užblokuota ir reikia sukurti naują, į kurią bus pervesti pinigai, tačiau tam dažniausiai reikia paimti vartojimo paskolą.

Pasak Z. Radzevičiūtės, jeigu žmogus bendrauja, sukčiai su juo dirba ne vieną ir ne dvi dienas, kol įgyja pasitikėjimą. Kredito įstaigos, į kurias auka kreipiasi dėl vartojimo paskolos gavimo, nė neįtaria, kad žmogus yra spaudžiamas, o atsipeikėjęs žmogus sako nesuprantantis, ką su juo padarė ir kaip „užhipnotizavo“.

„Sulaukus skambučio apie blokuotą senąją sąskaitą ir pinigus, kurie laukia naujoje, reikia prisiminti, kad pinigų už ačiū niekas nedalija. Jeigu istorija atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Tikrinkite informaciją, skambinkite į savo banką ir tarkitės su specialistais. Nukentėjus nuo apgavikų ir pasirašius vartojimo paskolos sutartį, visa teisinė atsakomybė ir įsipareigojimas mokėti įmokas tenka tam, kas ją pasirašė, todėl svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti bet kokią informaciją“, – pažymi „GF banko“ atstovė.

Psichologė M. Kuzminskaitė taip pat pataria duoti sau daugiau laiko racionaliai įvertinti situaciją. Jos teigimu, apgavikai, matydami, jog nepavyksta veikti greitai, neretai skambutį tiesiog nutraukia.

„Pokalbio metu užsirašykite, kas jums sakoma, po to perskaitykite, geriau apgalvokite ar pabandykite papasakoti kam nors kitam. Neteikite jokios informacijos skambučio metu, nes tikrai svarbūs klausimai sprendžiami ne telefonu. Jei skambutis jums atrodo bent kiek įtartinas, pasakykite, kad šiuo metu neturite galimybės kalbėti, ir padėkite ragelį. Jei reikalas tikrai rimtas – nesibaiminkite, jus tikrai ras“, –­ kalba M. Kuzminskaitė.

„Garantuotas didelis pelnas be jokios rizikos“

Turbūt Lietuvoje nėra žmogaus, kuriam kokia nors forma nebūtų žadėtas „greitas ir garantuotas pelnas be jokios rizikos“. Sukčiai siūlo investuoti žadėdami neįtikėtinai didelius ir greitus pelnus, naudodami suklastotus grafikus, atsiliepimus ir kitus įrodymus.

Z. Radzevičiūtės teigimu, pirmas klausimas, kurį turėtume sau užduoti išgirdę apie investavimą – ar mes ką nors apie tai išmanome.

„Investavimas be jokios rizikos tiesiog neegzistuoja. Kuo didesnis galimas uždarbis, tuo didesnė ir rizika. Normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 proc. per metus. Be to, investavimui reikia laiko ir žinių. Todėl pažadus, kad investicijos atneš didelį, garantuotą ir greitą pelną be jūsų įsikišimo, reiktų vertinti labai skeptiškai ir tiesiog baigti pokalbį “, – kalba Z. Radzevičiūtė.

Jau šiek tiek investavusiems ji pataria nepasiduoti spaudimui investuoti toliau, susitaikyti su nedideliais praradimais ir nutraukti su įtarimą sukėlusiais asmenimis bet kokį bendravimą.

Norintiems pradėti investuoti, tačiau niekada to nedariusiems, rekomenduotina pradėti pasirenkant žinomą, patikimą įmonę, turinčią gerą reputaciją, kvalifikuotus specialistus ir leidimą verstis šia veikla. Ar įmonė turi leidimą, galima pasitikrinti Lietuvos Banko puslapyje.

Papildomiems komentarams:

Aneta Bortkevič-Butko

Skaitmeninės rinkodaros vadybininkė

Mob.: +370 656 11 784

El. paštas: Aneta.Butko@gfbankas.lt