Audronė Mikalauskienė,
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovė
Kai kurių problemų sprendimai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasti. Štai Europoje plinta snukio ir nagų liga (SNL), kuri, nors ir nepavojinga žmonėms, gali tapti pragaištinga auginamiems galvijams ir visam žemės ūkio sektoriui. Lietuvoje šios ligos atvejų kol kas nefiksuota, todėl mums tereikia dviejų dalykų: užkardyti, kad užkratas nepatektų į šalies teritoriją ir būti pasirengusiems, jei SNL visgi prasprūstų į Lietuvą.
Jau svarstoma, kaip stiprinti sienų kontrolę, dezinfekuoti įvažiuojantį transportą, šiuo metu, VMVT sprendimu, draudžiami vieši SNL paveikių gyvūnų renginiai ir parodos. Tačiau, kaip sako ekspertai, rizika yra labai didelė dėl nuolatinio ūkinių gyvūnų ir žmonių judėjimo iš ligos paveiktų šalių, tokių kaip: Vengrija, Slovakija, Turkija, Vidurio Azija, Afrika. Jei liga bus fiksuota arčiau Lietuvos, pavyzdžiui, Lenkijoje, galime konstatuoti, kad apsisaugoti nuo plintančio užkrato praktiškai bus labai sudėtinga. Todėl jau dabar koordinuojamės veiksmus su atsakingomis institucijomis.
Kas toliau? Slovakija ir Vengrija, kuriose liga šiuo metu smarkiai paplitusi, tvarkosi sunkiai, gyvulininkystės sektorius ir valstybė patyrė didžiulius nuostolius. Slovakija ligai likviduoti ir suvaldyti pasitelkė net kariuomenę, kilo gyventojų nepasitenkinimas dėl nugaišinamų gyvūnų. Vengrijoje, kurioje imtasi itin griežtų priemonių baiminantis užkrato plitimo, naikinami net ir neužsikrėtę, netoli galvijų ūkių esantys, kiaulių ūkiai. Šalyse neišvengta panikos ir nesusipratimų.
Ką daryti, kad to išvengtume, jei pačios ligos išvengti nepavyktų? Tik priminsiu, kad, plintant SNL, privalomai židinyje gaišinami užsikrėtę gyvūnai, tačiau atskiru sprendimu gali būti gaišinami ir aplink židinį esantys SNL paveikūs gyvūnai. Tai reiškia, kad jei smulkiame namų ūkyje SNL užsikrės vienintelė šeimos karvė, o tame pačiame kaime veiks sėkmingas pieno ūkis su keliais šimtais ar tūkstančiu gyvulių, tai ir vienų, ir kitų lauks tas pats likimas. Suprantama, kad iš pirmo žvilgsnio tokia tvarka atrodo neteisinga, tačiau SNL yra ypač pavojinga, yra žaibiškai užkrečiama – tai yra krizė, ypatingos aplinkybės, kuriomis reikia veikti pagal vieną bendrą ekspertų sukurtą algoritmą. Jei pagrindinius principus ir tarnybų veikimo algoritmus žinos visos suinteresuotos šalys, apsisaugoti, tvarkytis su nelaime ir racionaliau priimti jos pasekmes bus lengviau.
Jau nemažai darbų yra padaryta, tačiau, kaip parodė neseniai įvykęs nuotolinis VMVT susitikimas su šalies ūkininkais, būtinai reikia padaryti dar vieną darbą – išlyginti informacinį disbalansą, susidariusį tarp skirtinguose rinkos segmentuose veikiančių galvijų augintojų. Akivaizdu, kad smulkiuose ūkiuose dirbantys žmonės turi kur kas mažiau informacijos ir mažiau būdų tą informaciją pasiekti nei stambesni rinkos žaidėjai. Vis dar pasitaiko „man niekas nesakė“ situacijų, kurios gali lemti SNL krizes atskiruose regionuose.
Atrodytų, kad informavimo patirties netrūksta – užsienio šalyse plintant mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų ligoms ūkiuose, nustačius labai patogeniško paukščių gripo protrūkį komerciniame ūkyje Lietuvoje ir fiksuojant afrikinio kiaulių maro atvejus šernų populiacijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dirbo ir dirba informuodama ir teikdama rekomendacijas ūkininkams.
Visa gyvulių ir paukščių augintojams aktuali informacija nuolat skelbiama įvairiais kanalais, visą nuolat atnaujinamą informacijos rinkinį galima rasti čia: https://byt.lt/GW6dQ
Modeliuojame skirtingus ligų plitimo scenarijus ir ruošiamės jiems. Kritiniu atveju VMVT prioritetas – kuo skubiau likviduoti ligos židinį, kad užkratas neišplistų. Šiuo požiūriu jau galėjome pasitikrinti savo pasirengimą – šiemet Šilutėje užfiksavus paukščių gripo protrūkį, pavyko situaciją operatyviai suvaldyti.
Tačiau, kaip rodo pokalbiai su ūkininkais, to neužtenka. Tačiau VMVT nerealu pasiekti kiekvieną gyvūnų laikytoją fiziškai. Tarkime, Lietuvoje priskaičiuojama apytiksliai 24 tūkst. galvijų laikytojų, 4 tūkst. kiaulių augintojų, 8 tūkst. avių augintojų, 3 tūkst. ožkų augintojų, virš 2 tūkst. registruotų paukščių augintojų. Mes girdime priekaištų, kad VMVT darbuotojai turėtų aplankyti kiekvieną Lietuvos ūkininką ir jam suteikti visą reikalingą informaciją, kaip apsaugoti ūkį nuo ligų, tačiau tai ne tik didžiulių žmogiškųjų ir laiko išteklių reikalaujantis veiksmas, bet ir rizika išplatinti ligą. Akivaizdu, kad dalis šių auditorijų informacijos nei tiesiogiai, nei per kitus kanalus negauna arba jos tiesiog nepriima, todėl reikia ieškoti kitų būdų juos informuoti.
Matome vieną paprastą ir racionalią išeitį – į prevencinį darbą kviečiame įsijungti ūkininkus ir vietos bendruomenes. Stambūs ūkiai dažniausiai yra geriau pasirengę esamiems ir būsimiems iššūkiams, tačiau kaimynystėje įsikūrusio smulkaus ūkio bėdos dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio greitai gali virsti bendra visų problema: apribojimų dėl gyvulių ir maisto produktų eksporto sulauks visi. Todėl nuolat raginame ūkininkus gyventi pagal seną gerą lietuvių principą – pasirūpink savimi, bet nepamiršk ir savo kaimyno. Juk jei blogai bus kaimynui, tai, greičiausiai, tai atsilieps ir tau pačiam.
Užkrečiamosios ligos ir jų protrūkiai savo chaotiškumu ir skaudžiomis pasekmėmis šiek tiek primena karą, kuriame liga puola, o ūkininkai ginasi. VMVT ir kitų institucijų veiksmų efektyvumas labai priklauso nuo visų suinteresuotų pusių supratimo ir įsitraukimo, pačių ūkininkų noro domėtis situacija. Kiekvienam augintojui skaudu prarasti savo gyvūnus, sudėtinga ir labai brangiai kainuoja atkurti savo ūkius praktiškai nuo nulio, todėl tikimės geranoriško, aktyvaus jų įsitraukimo į gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos reikalus.
