Tilto gatvės kompleksą nuomotų tik verslui

Šiemet sukanka treji metai, kai Anykščiuose veikia už 2,5 milijonus eurų pastatytas Tilto gatvės kompleksas bei jame įsikūręs Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris. Apie šį objektą dažnai diskutuoja anykštėnai – vieni džiaugiasi, kad sutvarkytas miesto kampelis, kiti abejoja čia vykdomų veiklų pridėtine verte.
„Anykšta“ keletą klausimų apie kompleksą bei klasterį raštu uždavė pagal Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į Anykščių rajono tarybą išrinktai Sonatai Veršelienei.

– Gerbiama Sonata, kada paskutinį kartą Anykščiuose lankėtės Tilto gatvės komplekse ir ką ten veikėte?

– Tilto gatvės komplekse yra įsikūręs Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Anykščių filialas, todėl ten teko dirbti. 2024 metais lapkričio mėnesį vykusio Anykščių verslo forumo organizacinė veikla vyko klasterio patalpose.

– Kokį įspūdį jums palieka Tilto gatvės komplekso architektūra, čia vyraujanti atmosfera?

– Tilto gatvės kompleksas yra reikšmingas Anykščiams, kaip istorinės, medinės architektūros objektas, atspindintis aukštaitiškas tradicijas, ypatingai susisiejantis su gamta ir Šventosios upe. Atmosfera komplekse yra jauki, ją galima priskirti lėto miesto vizijai, bendruomeniška.

 – Ką pirmiausia parodytumėte savo svečiui Tilto gatvės komplekse, jei apskritai ten jį vestumėtės?

– Svečiai, atvykę į Anykščius, dažnai klausia apie šio komplekso paskirtį, nori jį aplankyti. Žmonių dėmesį traukia originali medinė architektūra. Tikrai nusivesčiau svečius prie šio komplekso.

 – Kaip žinia, šiame komplekse jau trejus metus veikia Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris. Jūsų vertinimu, kokios apčiuopiamos naudos šis klasteris per tą laiką atnešė, kokią pridėtinę vertę sukūrė eiliniam anykštėnui?

– Mano nuomone, Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris yra nuomininkų operatorius ir atstovas, nes jis jungia, atstovauja kūrėjams, verslininkams, organizacijoms, kurios įsikūrusios šiame komplekse. Naudą ir pridėtinę vertę turi pajusti kūrėjai, čia įsikūrusios įmonės, o eilinis anykštėnas gali tik apsilankyti klasterio narių organizuojamuose renginiuose.

 – Tilto gatvės kompleksas dažniausiai čia užsukančius pasitinka užvertomis durimis. Kaip manote, kas šiai vietai galėtų įpūsti daugiau gyvybės?

 – Klasterio vadovas, kaip atstovas, operatorius, ir turėtų inicijuoti narių veiklų viešinimą visuomenei pagal jų teikiamas paslaugas, įsivesti komplekso darbo valandų sistemą, įrengti informacinę lentą apie komplekse esančias organizacijas ir kūrėjus, stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją.

– Tilto gatvės komplekse veikia kirpykla, kepami tortai, nuomojami dviračiai. Tokias pačias paslaugas galima gauti ir kažkur kitur mieste. Ar nemanote, kad Tilto gatvės komplekso koncepcija turėtų būti labiau išgryninta ir, pavyzdžiui, orientuota, tarkim, vien tik į verslą arba vien tik į menus?

– Taip, turėtų būti aiškus konceptas. Menininkai šiai dienai puikiai kuria ir reziduoja Anykščių menų inkubatoriuje. Šis Tilto gatvės kompleksas turėtų būti skirtas verslo atstovams, kurių produktams ir veikloms reikalinga speciali įranga. Komplekse paslaugas turėtų teikti verslo įmonėms atstovaujantys juridiniai asmenys, čia turėtų kurtis verslo konsultantai, verslo centro paslaugas teikiančios organizacijos.

 – Rodos, Tilto gatvės komplekse turėjęs daugiau gyvybės įpūsti restoranas žiemą dirba tik savaitgaliais, net ir darbo dienomis dienos pietų metu ten mažai klientų. Kaip manote, kodėl taip yra – mieste mažai žmonių, trūksta išskirtinumo iš kitų viešojo maitinimo įstaigų ar tai dar kitos priežastys?

 – Anykščiuose vyrauja sezoninių lankytojų srautai, todėl neišvengsime maitinimo įstaigų darbo laiko optimizavimo. Gyvenančiam Anykščiuose teikiamų maitinimo paslaugų kainos yra aukštos, mažai pietaujančių kavinėse. Tačiau maitinimo įstaigos neturi pasirinkimo mažinti kainų dėl žaliavų, produktų brangimo, energijos kainų didėjimo, darbo užmokesčio augimo, mokesčių nestabilaus reguliavimo. 

– Esate Anykščių turizmo klasterio įkūrėja. Kokias šio klasterio stiprybes patartumėte perkelti į Anykščių bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasterį? Ką darytumėte kitaip, jei būtumėte kito klasterio vadove?

– Tai klausimas, kuriam reikalingas aiškus ir konkretus strateginis planas, kuris stipriai prisidėtų prie miesto verslo identiteto kūrimo.

 – Tilto gatvės kompleksas su savo klasteriu tokį modelį pagal reikalavimus turės išlaikyti iki 2027 metų, vėliau ta vieta galėtų būti nuomojama verslui arba tęsiama tai, kas ten vyksta ir dabar? Kurį variantą ir kodėl rinktumėtės?

– Taip, šią vietą nuomočiau tik verslui.

 – Viešojoje erdvėje atsiliepimai apie Tilto gatvės kompleksą, jame veikiantį klasterį gana skeptiški. Kaip manote, kas lemia tokį šios vietos įvaizdį?

– Mano nuomone, didelės investicijos į rekonstrukciją sąlygojo ir didelius visuomenės lūkesčius. Jis yra skirtas ribotam žmonių ratui. Mažas komplekso lankomumas, atvirumas bei aktyvumas visuomenei kelia klausimų dėl investicijos į kompleksą naudos. Jeigu kompleksas taptų labiau atviras ir prieinamas bendruomenei, turėtų savo veiklų darbo laiką, kontaktus, tai nesijaustų bendruomenės atskirties. Jau planuojant šį kompleksą trūko bendruomenės įtraukimo, todėl dabar kyla klausimų dėl naudos miestui. 

 – Kiek, Jūsų žiniomis, per metus mokesčių mokėtojams kainuoja Tilto gatvės komplekso išlaikymas?

– Mano žiniomis, Tilto gatvės komplekso investicija buvo padengta iš ES fondų, valstybės investicijų, Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Nagrinėjant projekto finansinę išraišką, vienam gyventojui teko apie 38 Eur. Ši suma vienkartinė, nes šiuo metu nuomininkai patys išlaiko ir prižiūri kompleksą, apmoka komunalines išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.