Sprendimas prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po dešimt taškų maždaug 4 tūkst. abiturientų padėjo išlaikyti brandos egzaminus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad šis sprendimas palietė apie 4 tūkst. moksleivių, kurie neliko užribyje“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė ministrė.
„Tai vidutinių gabumų moksleiviai, kurie išlaikę kitus egzaminus 70 ir dar daugiau pasiekę balų – biologijos ir kitų egzaminų – tiesiog neišlaikytas matematikos egzaminas užkerta kelią studijuoti aukštosiose mokyklose“, – tvirtino ji.
R. Popovienė pabrėžė, kad nepridėjus dešimties taškų, 60 proc. moksleivių, matematikos brandos egzaminą laikę B lygiu, būtų jo neišlaikę.
„Konstatuojame, kad 35 taškų (egzamino išlaikymo – BNS) kartelė per tuos metus buvo labai per daug pakelta, irgi be tam tikro nuoseklumo, tai atliepė egzaminų rezultatams“, – tvirtino ji.
Buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė stebėjosi, kodėl tuomet reikėjo po dešimt taškų pridėti prie visų egzaminų, o ne tik matematikos.
Konservatorių seniūno Mindaugo Lingės teigimu, papildomų taškų pridėjimas daliai moksleivių sukelia neteisingumo jausmą, diskriminuoja gerai besimokančius moksleivius, pažeidžia jų teises.
Anot jo, pažeidžiamas ir lygiateisiškumo principas, nes pernai baigę ir šiemet į aukštąsias mokyklas planuojantys stoti abiturientai papildomų taškų negaus.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad didesnis neišlaikiusiųjų skaičius buvo matyti daugelio egzaminų rezultatuose – istorijos, biologijos, geografijos, o ypač matematikos.
Anot jo, šiemet pasikeitus matematikos uždavinių struktūrai, juose nebeliko B lygio (lengvesnių – BNS) uždavinių.
„Buvo visi A lygio uždaviniai, ir tas neišlaikymas parodė, kad tie uždaviniai vaikams buvo per sunkūs, todėl kitais metais svarstydami, ką reikia pakeisti brandos egzaminų organizavimo tvarkoje, žiūrėsime, kursime naują duomenų bazę, kuri jau atitiktų daugiau reikalavimus“, – teigė jis.
Pasak R. Popovienės, šiemetinė abiturientų karta patyrė ypač daug pokyčių ir streso.
„Ši abiturientų karta buvo eksperimentų karta, kuri rengėsi egzaminams pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, kuri rengėsi be vadovėlių, ir mes šiandien žinome, kad vienuoliktokai, dvyliktokai matematikos vadovėlių neturi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, kurie iš tiesų įėjo į laikotarpį, kur buvo labai daug įvairiausių pokyčių, reformų, kurie laikė pirmą kartą tarpinius egzaminus“, – tvirtino ji.
Švietimo ministrė tvirtino, jog dar ieškoma išeities, ką daryti su šiemet aukščiausiais balais egzaminus išlaikiusių, pernai mokyklas baigusių ir šiemet į aukštąsias mokyklas stojančių moksleivių rezultatais.
„Tiek, kiek švietimo sistema yra dabar sujaukta, kokiame ji yra chaose ir kaip yra dabar, man atrodo, kad jau sudėtingiau ir negali būti, ką matome ir iš egzaminų rezultatų“, – kalbėjo R. Popovienė.
Jos teigimu, 35 taškų kartelė buvusios konservatorių Vyriausybės nustatyta nepaskaičiavus, kuo tai gali baigtis.
„Tikrai dar kartą norėčiau akcentuoti, kad minimali brandos egzaminų išlaikymo riba – 35 taškai – buvo nustatyti, sakytume, tik teoriniu modeliavimu, nebuvo atlikta jokių pilotinių, bandymų vertinimu, nebuvo ir jokių duomenų, ar iš tiesų ta minimali išlaikymo riba yra per žema, ar yra per aukšta, šiandien pagal rezultatus tik galime tą ir įvardyti“, – tvirtino ministrė.
Ji sakė, kad būtina diskutuoti ir dėl valstybinio brandos matematikos privalomumo. Anot jos, matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas tiems, kurie planuoja studijuoti humanitarines specialybes, pavyzdžiui, pedagogikos, užsienio kalbų ar psichologijos.
BNS rašė, kad praėjusį trečiadienį paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.
Vertinimo komiteto pirmininkas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad nepridėjus dešimties taškų, būtų itin didelis neišlaikiusiųjų skaičius.
Kritikai sako, kad ministrės sprendimas yra neteisingas ypač gerai egzaminus išlaikiusiųjų atžvilgiu, nes šimtukus gavusiems abiturientams balas nekils, o surinkus vos mažiau – kils ne tiek, kiek egzaminą išlaikiusiesiems prasčiau.
Prezidento patarėjas Paulius Baltokas penktadienį LRT radijui teigė, kad ministerija su kitomis institucijomis turi ieškoti sprendimų, kaip atkurti teisingumą ir be pridėtų taškų šimtukus gavusiems abiturientams, kadangi šis sprendimas mažina jų konkurencingumą stojant į universitetus.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.
