• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 16 birželio, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Žolinė – padėkos šventė …

ANYKŠTA
2012-08-18
Laiko ratas
0
Taigi Žolinė šiandien dar ir atsisveikinimo su žaluma ir gėlėmis, atsigręžimo į artimą, pagalbos pasiūlymo diena, paskutinis vasaros slenkstis prieš rudenėjančius orus...
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas.  Taip buvo įasmenintas niekad nesibaigiantis pasaulio, žmonijos, gyvūnijos ir augmenijos dėsnis.
Įvedus krikščionybę Lietuvoje, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo diena, bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojos Gražinos Kadžytės, Žolinės diena – tik slenkstis, skiriantis vasarą nuo rudens…

 Nuo Lados iki Švč. Mergelės

 kulto

 

Žolinė, kaip teigė etnologė G. Kadžytė – šventė visiems. Ją nuo seno šventė visa Lietuva… Pavyzdžiui, pristatydama Žemaitijos nacionaliniame parke vykusios Žolinės šventę, Onutė Drobelienė pristatė ir šios šventės ištakas.„Didžioji deivė Lada, viso gyvojo pasaulio gimdytoja, senovės žmonių buvo suvokiama kaip didinga kosminė būtybė, duodanti gyvybę ir gyvenimą visam gyvajam pasauliui. Ji buvo vaizduojama kaip dangaus, žemės, vandens, atmosferos, ugnies valdovė. Suvokiama kaip visokios nesibaigiančios pasaulio energijos, gyvybės jėgos, žmonių gyvenimo tvarkytoja, moralės saugotoja. Didžiųjų deivių gimdytojų Lados ir Lelos kultas per tūkstantmečius transformavosi įgaudamas įvairius variantus. Seniausioje mitinėje tautosakoje jos buvo siejamos su laumėmis, kurios, sužibus danguje žvaigždėms, išeidavusios į ežerus ar upes maudytis, o išsimaudžiusios šokdavusios rasotose pievose. Vėliau, atsiradus ir vystantis žemdirbystei ,paukščių pavidalo deivės Lada ir Lela įgavo žmogaus pavidalo bruožų. Lada įsitvirtino kaip Didžioji deivė motina, viso pasaulio gimdytoja, o jos duktė Lela, santuokų globėja, tarpininkė tarp dangaus ir žemės.“ Ta pati autorė, sutapatindama Lados kultą su krikščioniškuoju – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena, užsimena ir apie atlaidus. „Bažnyčiose šventinamos ne tik vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.“ Algimanta Raugienė, rinkusi kraštotyrinę medžiagą Kriaunų apylinkėse ir Rokiškio rajone, prisimena, kad su Žoline vieni darbai  prasidėdavo, kiti baigdavosi. Pirmas rugių pėdas, anot jos, būdavo įnešamas į vidų, pastatomas kampe, kitoje pusėje krosnies, kad ateidamas į vidų jį matytum. Šeimininkas ant jo kabindavo kepurę, o šeimininkė skarelę. Tas pėdas būdavo vadinamas „svečiu“, juk ilgai neužsibūdavo, varpelės byrėt pradėdavo… Pasirengdami naujų darbų pradžiai, aukštaičiai  prikraudavo pilnas vežėčias ir duonos, ir vaisių, ir kitokių gėrybių, ir sėklų, pirmiausia apdalindavo klebonijas, o paskui, kas likdavo, duodavo ir ubagėliams… Gal ir keista, bet gražu būdavo matyti bažnyčioje moterį, apsirišusią pačios austa skarele, o ant jos užsidėjusią rugių vainiką. Po mišių ji tą vainiką nešdavo namo ir pakabindavo garbingiausioje vietoje. Žolinės buvo ir giminių apsilankymo, pasibendravimo šventė… O etnologė G. Kadžytė, tarsi patvirtindama šiuos žodžius, apie Žolinę dar sakė, jog nuo seno patarlėmis buvo primenama: „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą liks skurdžius, elgeta…“

 

Šiandien – padėkos diena…

 

Žolinė šiandien išliko ne tik krikščioniška šventė, bet ir padėkos diena už žemės ir žmogaus darbo vaisius. Anot G. Kadžytės, Žolinės rytas nuo pat savo pradžios – padėkos už žemės vaisius, žmogaus triūso įvertinimo džiaugsmas. 

 Svarbiausia Žolinės dieną – padėkoti už esamą derlių ir kartu paprašyti globos būsimajam. Todėl ūkininkas į maišelį pildavo įvairiausių rūšių javų, kuriuos, pašventintus, padalindavo į keletą dalių. Vieną palikdavo bažnyčios išlaikomoms prieglaudoms, kitą išdalindavo ant šventoriaus sėdintiems elgetoms, trečiąją parsivežęs išberdavo į aruodus ateinančių metų sėklai. Ketvirtosios dalies grūdai, permalti naminėmis girnomis, atsirasdavo ant šeimos stalo blynų, košių, raguolių pavidalu.

Šitaip savo daržo gėrybes paskirstydavo ir šeimininkė. Jai, važiuojančiai į Žolinės atlaidus, prireikdavo didžiulio krepšio, kad tilptų po ryšelį daržovių nuo kiekvienos lysvės, nekalbant jau apie vaisių lauknešėlį kitame krepšyje ar skaros ryšulėlyje. Ir daržovėmis, ir vaisiais irgi būdavo pasidalinama, pasivaišinama…

Seniau kartais būdavo pasidalinama netgi Žolinės puokštės šakele, jeigu pamatydavo greta bažnyčioje užklydusią prašalaitę, gal nežinančią perspėjimo: „Kas per Žolinę rankoj neturės žolynų, tam velnias saujon savo uodegą įbruks“. (Panašiai sakoma ir apie verbą.).

Puokštė, būdavo,  komponuojama rūpestingai, iš įvairiausių žolynų, atspindinčių pasaulio pilnatvės modelį. Į ją dedamos ne tik darželio gėlės, ne tik artimiausių pievų žiedai, bet ir vaistingųjų žolių šakelės, javų viršūnėlės… Senosiose puokštėse būtinas augalas būdavo diemedis, Dievo medelis, kuris augdavo sodybos palangėje, prie vartų ir būtinai po kryžiumi. Vėliau, diemedžiams apnykus, kai kas vietoje jo įkomponuodavo kietį, irgi savitos formos bei kvapo augalą. Dabar išradinga puokščių meistrė deda netgi nediduką obuolėlį ar kitokį vaisių, uogų šakelę… 

Beje, iki Žolinės moterys, ypač turėjusios mažų mirusių vaikų, vengdavo valgyti obuolius. Būdavo sakoma, kad tokios motinos vaikučiams danguje per šią šventę nepaliksiančios obuolių dalies. Iš tiesų taip, remiantis senosios liaudies medicinos išmintimi, stengtasi apsaugoti silpnesnės sveikatos moteris nuo persileidimų ir kitų sveikatos sutrikimų. Juk žalias vaisius nekenkia tik stipriam, jaunam organizmui…

 

Kitas įrašas

Dainuvos slėnyje penktą kartą skambėjo bardų dainos

Panašūs straipsniai

Saulės atgimimo dieną pažymėdavo daugelis tautų. Senovėje tai buvo Mitros (Saulės dievo) šventė. Romėnai šventė Nenugalimos Saulės gimtuves. Vėliau šią šventę perėmę krikščionys paskelbė ją Jėzaus gimimo diena.

Ateina Kalėda…

2012-12-27
0

Profesoriaus Liberto Klimkos, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus mokslinio vadovo, fiziko ir etnokultūros specialisto šeima Kūčių stalui ruošia devynis patiekalus. Profesorius įsitikinęs,...

Kas perduota nešti toliau?

2012-12-27
0

Kartais atrodo, kad laikmetis kiek sujaukė metų pabaigos švenčių prasmę ir reikšmę, kad dabar netgi ne visi suvokia, ką švenčia,...

Kokios Vėlinių tradicijos jūsų šeimoje?

2012-11-05
0


Lukas PAKELTIS, rajono tarybos narys, verslininkas:


„Mano Vėlinės daugybę metų tokios pačios. Tradiciškai susirenkame į artimųjų būrį, kartu aplankome...

Vėlinės: priimti, sušildyti, pamaitinti…

2012-11-05
0

Vėl Vėlinės. Prisiminimų diena. Žvakelės ant kapų.
Etnografas Libertas Klimka teigia: maždaug 1880-aisiais Varėnos rajono Akmens kaime kunigas šalia...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Pasirašė susitarimą dėl sutarties nutraukimo
Anykščių PSPC nupirktas elektromobilis
Įvertinti Anykščių turgaus urbanistinės koncepcijos autoriai
Mokykloje apsigyveno 2 žąsys ir 3 antys
Traupyje užsidegė konteineris
Ar ne per daug vaikams tų išmaniųjų telefonų… (Rievės. 2025-06-06)

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 15 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 14 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 13 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 12 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 11 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 10 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

TTK pritarė siūlymui švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose, keturi komiteto nariai paliko posėdį
Ūkininkai protestuos prieš mokesčių reformą – rengiamas įspėjamasis piketas
Vienuoliktokams ir dvyliktokams – paskutinė pagrindinės brandos egzaminų sesijos savaitė
VRM su savivaldybėmis pasirašė sutartis dėl priedangų įrengimo finansavimo
Užimtumo tarnyba: kas penktas darbo pasiūlymas – apdirbamojoje gamyboje
Premjeras: moterims turi būti sudarytos sąlygos tarnauti kariuomenėje, bet prievolė – tik vyrams

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kokios spalvos drabužius dažniausiai dėvite?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In