
Rugpjūčio 15-osios vakarą Anykščių Dainuvos slėnis virto kultūros širdimi. 18-asis „Purpurinio vakaro“ didysis penktadienio koncertas užliejo šilelį muzika, o vėliau – ir poezija. Kai saulė paniro į purpurinę gaisą, virš galvų praskrido šikšnosparniai, slėnį jau buvo užvaldžiusi scena, garsai, gaivinantys gėrimai ir žmonių bendrystės šurmulys.
Scenoje – nauji balsai ir senos legendos
Šių metų koncertas tapo atradimų vakaru. Pirmą kartą festivalio scenoje pasirodė Adomas Vyšniauskas, legendinio dainininko Ovidijaus Vyšniausko sūnus. Jo debiutas su grupe sulaukė ovacijų – publikos akyse gimė naujas vardas Lietuvos muzikoje.
Giedrė Kilčiauskienė kartu su pianistu Andrejumi Polevikovu užliejo slėnį jautriomis improvizacijomis, o Sauliaus Urbonavičiaus–Samo projektas „FortePiano“ priminė, kad net roko energija gali darniai pavirsti į balades, romansus ir arijas. Jaunų žmonių „Huge Soul“ grupė grąžino publiką į klasikinio lietuviško roko „Hiperbolės“ laikus, o Jokūbas Bareikis scenoje prabilo Vytauto Kernagio dainomis – ne vienam tai tapo irgi kelione į jaunystės prisiminimus.
Koncertą pradėjo festivalio „jaunimas“ – „Baltos Varnos“, kurių muzika augo drauge su pačiu festivaliu. Visą vakarą žiūrovus lydėjo žurnalistė Edita Mildažytė – šmaikšti, energinga ir kupina charizmos, ji sceną pavertė gyvu pokalbiu su publika.
Eilės prie kasų, alaus ir… tualetų
Kad festivalis sulaukė susidomėjimo, rodė paprastas faktas – eilės. Prie kasų, alaus, maisto kioskelių, net tualetų – visur virė bendrystė. Interneto ryšys buvo užlūžęs. Vizualiai vertinant: bent 80 procentų žiūrovų – atvykę iš kitų miestų ir rajonų. Tai įrodo, kad „Purpurinis vakaras“ peržengė Anykščių ribas ir tapo visos Lietuvos kultūros traukos centru.
Įdomus reiškinys – tarp tūkstančių lankytojų buvo galima sutikti visų Anykščių kultūros įstaigų vadovus. Reta proga, kai visi jie vienu metu susiburia į vieną renginį, bet šiemet – natūralu, nes kiekviena įstaiga buvo taip pat buvo įtraukta į festivalio organizavimą. Publikoje išsiskyrė ir tarybos narys, verslininkas Lukas Pakeltis su vaikais – jo įmonės „Esspo“ ir „Daržovija“ buvo rėmėjų sąraše.
Poezija – vidurnakčio virpesiai
Kai laikrodis išmušė dvyliktą, žmonės jau buvo suplūdę į Anykščių koplyčią. Ten laukė kitoks, bet galingas išgyvenimas – aktorius Vytautas Rumšas skaitė Justino Marcinkevičiaus eiles.
Koplyčia lūžo nuo žmonių: vieni stovėjo, kiti sėdėjo ant laiptų, dar kiti klausėsi laukiamajame, kur įgarsinimas buvo transliuojamas į stiklinį priestatą. Atmosfera – tylus susitelkimas, žodžio galia ir jausmas, kad poezija čia svarbi kaip ir muzika. Tai buvo antrosios festivalio dienos kulminacijos momentas, patvirtinęs, kad „Purpurinis vakaras“ jungia skirtingas meno formas į vieną gyvą audinį.
Festivalis, kurį išgelbėjo bendruomenė
Dar pernai sklandė nerimas, kad festivalis gali nebeįvykti – organizatoriai neslėpė, jog be finansinės paramos renginys būtų nuostolingas. Tačiau Anykščių rajono sprendimas skirti atskirą subsidiją išgelbėjo „Purpurinį vakarą“ nuo išnykimo ir suteikė jam antrą kvėpavimą.
Organizatorius Benas Jakštas akcentuoja: „Festivalis turi savo ištikimą auditoriją, bet kasmet ieškome naujų kelių, kad vis daugiau žmonių čia atrastų jiems artimas temas“. Šių metų programoje – ne tik muzika, bet ir Samo tapybos darbų paroda, Aido Marčėno dalyvavimas, Oskaro Koršunovo teatras bei naujos, specialiai festivaliui kurtos programos.
„Purpurinis vakaras“ – tai ne tik renginys. Tai reiškinys, kuris Anykščiams ir jo svečiams dovanojo ypatingą kultūrinį skambesį, o šiltai rugpjūčio nakčiai – purpurinės magijos.
Autoriaus nuotraukos


























Viskas gerai, kas mėgsta, tas klausosi. Kas nori, tas eina. Kam patinka, tas atvažiuoja. Vienas bet… Festivalio organizatoriai turi išsiversti be rajono biudžeto.
Nuostabus vakaras – atėjau vien tik dėl charizmatiškojo , nepakartojamo, įspūdingo balso ir be galo mielo ir nuoširdaus vaikinuko- Adomo. Kaifas neapsakomas tokioj jo sukurtoj atmosferoj sudalyvaut :))))))
Galėtų portalo redaktorius ir labiau įvertinti publikuojamos vaizdinės informacijos kokybę ir estetiką.
Daug skaitmeninio eterio užpildyta, bet be neįdėta žurnalistinės darbinės vertės, skirtos skaitytojui.
Gal už kiekį ne už kokybę atliginimą iš redakcijos gauna mūsų buvęs rajono galvos patarėjas?
Patarėjas labai gerai fotografavo, geros nuotraukos.
O ir video filmukai kokybiški ir įdomūs jo facebooke.
Pabūk Laimui konkurentas.Šalia įkelk šventes nuotraukas, kaip sakai labai kokybiškas, kad patiktų visiems .Palyginsime, nuspręsime, kad tikrai Laimą aplenkėte.Kai kurie reportažai Laimo turi pusę milijono peržiūrų. Kuom gslite pasigirti anonimas?
Kilčiauskiene ,Samas,Baltos varnos blogiau negali buti.Tai tikrai ne Lietuvos perliukai.
Na,galima neklausyti.Daug daininkų yra.
ir neklausėm to šlamšto. Patį nuostabiausią laiką leidom tik su Adomo muzika
Vaikams ir patinka.Koks čia patikimas.
jo, geri „vaikai” : 30-40-50+ masė prie scenos ir visoj erdvėj staugė, klykė, šoko su Adomu.
Komunistai populiarūs dabar.
Gaudavo butus,deficitines prekes,gydymą geresnį.Paraudoti ant popieriaus rašant, juokas.