Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui leisti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) taikyti baudas įmonėms už kvapų taršą bei įpareigoti jas susimokėti už tyrimus.
Už Visuomenės sveikatos priežiūros ir lydinčiųjų įstatymų pataisų tolesnį svarstymą Seime balsavo 68, o 18 parlamentarų susilaikė. Toliau jas svarstys Sveikatos reikalų, Aplinkos apsaugos, Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, įstatymų pakeitimais nemalonius kvapus skleidžiančios bendrovės savo lėšomis būtų įpareigotos stebėti taršą.
„NVSC nuolat gauna gyventojų skundų ir nors nustato pažeidimus dėl aplinkosauginiuose leidimuose nustatyto kvapų valdymo pažeidimų, visgi neturi teisės taikyti sankcijų. Kvapų laboratoriniai tyrimai yra sudėtingi ir brangūs, ilgai trunka, juos apmoka valstybė“, – Seimo posėdyje antradienį sakė laikinoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jokūbauskienė.
„Valstietė“ Ligita Girskienė sakė, kad pataisos sprendžia „nesibaigiančią ir aštrėjančią kvapų problemą“, dėl kurios sulaukiama daug skundų iš gyventojų: „Pagaliau ryžtasi įgyvendinti principą, jog teršėjas moka.“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Kęstutis Mažeika savo ruožtu abejojo, jog pataisos taptų „panacėja“ nuo pramonės kvapų kenčiantiems žmonėms: „Galbūt kažkuriais atvejais tai padės, bet daugiau teoriškai nei praktiškai.“
Pataisomis taip pat siūloma NVSC taikyti pažeidėjams administracinę atsakomybę. Be to, centras per 120 darbo dienų turėtų išnagrinėti skundus dėl taršos kvapais.
Be kita ko, siūloma numatyti, kad labai brangius laboratorinius tyrimus apmokėtų teršėjai – ištirti vieno objekto kvapų koncentraciją bei atlikti modeliavimą dabar kainuoja daugiau nei 4 tūkst. eurų, o vien pernai tai valstybei atsiėjo apie 94 tūkst. eurų.
Pastaraisiais metais žiniasklaida ne kartą rašė apie nemalonius kvapus skleidžiančias įmones, tarp jų – Vokietijos kapitalo „Homanit Lietuvos“ medžio plaušų plokščių gamykla, Klaipėdos atliekų perdirbimo į kompostą bendrovė „Branda LT“, „Klaipėdos vanduo“, uosto krovos įmonė „Klasco“, Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, Vilniaus rajono atliekų perdirbimo įmonės „Eko Perdirbimas“ ir „Retroplast“.
