Eiliniame posėdyje rajono Taryba, mero teikimu, paskyrė keturiasdešimt tūkstančių biudžeto pinigų kažkuriam Ukrainos miestui. Didesnė suma, pavadinta humanitarine pagalba, buvo pervesta ir ankstesniais metais. Ne maistu, rūbais, įranga ar medicinos reikmenims, o iš biudžeto į biudžetą. Kur ir kam jie bus panaudoti, viena šalis su kita nesusitarė. Kas gali paneigti, jog mūsų pinigai nenukeliaus biurokratų algoms arba kelionėms bei pramogoms? O gal jie įsisuks į korupcines schemas… Kas žino.
Niekas nesako, kad nereikia padėti kovojančiai Ukrainai. Trūksta ginklų, amunicijos, įvairios karinės technikos ir dar daug ko. Pagelbėti galima pačiomis įvairiausiomis formomis: lėšų rinkimo akcijomis, labdaros renginių metu, asmeninėmis lėšomis į nurodytas sąskaitas. Galima prisijungti prie įvairių šalies iniciatyvų, – niekas netrukdo patiems kažką sugalvoti. Meras turi tris jaunesnio ir du vyresnio rango padėjėjus, kodėl neparodyti jiems iniciatyvos? Paimti iš biudžeto ir atiduoti kiekvienas durnius gali. Devyniasdešimt tūkstančių – tai ta suma, už kurią galima nemažai nuveikti savo gyventojų labui. Jeigu jie rūpi.
Antra, rajono savivaldybė, sutikusi skirti paramą, turi paprašyti iš gavėjo ataskaitų apie lėšų panaudojimą.
Kažkada teko pačiam organizuoti kelių humanitarinės pagalbos siuntų atsivežimą iš Vokietijos. Parūpinau ligoninei įrangą, mokyklai priemones. Vokietijos regiono savivaldybės vadovams, kurie tarpininkavo parūpinant tą turtą, turėjau labai detaliai atsiskaityti. Su padėkos raštu siunčiau pagalbos siuntų priėmimo aktus, nuotraukas, laikraščių iškarpas. Maža to, vokiečiai patys atvyko pamatyti, kaip naudojama jų dovanota įranga.
Mūsų atvejis kitoks: valdžia, ženklia suma apkarpiusi anykštėnų poreikius, negali garantuoti, kad pinigai pasieks nuo karo nukentėjusius ukrainiečius.
Adekvačiais valdžios sprendimais nepavadinsi ir tų, kai savivaldybės įstaigos pagal jiems priskirtus tikslus ir statusą turi išsilaikyti pačios, tačiau metai iš metų Tarybos sprendimais dotuojamos iš biudžeto. Savivaldybė nenagrinėja priežasčių ir nesiima tinkamų priemonių padėčiai gerinti. Lengviau Turizmo ir verslo informaciniam centrui nupirkti mašiną, duoti 65 tūkstančius, daug nesukant galvos. Tegul kruta. Ir taip kiekvienais metais – jeigu oficialiai nesigauna, tai kitokiu būdu, pavyzdžiui, už dešimt tūkstančių užsakius verslo įmonių sąrašą arba už penkis – kortelės koncepciją. O kodėl nepanagrinėjus valdymo spragų, įstaigos organizacinės valdymo struktūros atitikimą veiklos apimčiai ir pan.? O gal reikia pagalvoti apie centro restruktūrizaciją, kitokius kardinalius pokyčius? Gal ir patrauklu duoti, vis tik į socializmą grįžti nereikėtų. Jau vien tai, kad kasmet keičiasi vadovai, yra signalas, kuris kelia nevienareikšmių klausimų. O gal ir kurortas bus biudžetinis?
Panašiai su Menų inkubatoriumi. Šiais metais įstaiga gavo dovanų, atrodo, šimtą ar daugiau tūkstančių. Už nieką, šiaip sau. Kyla pagrįstas klausimas: kas ten vyksta? Girdisi, kad klientų netrūksta, netgi eilėje laukia. Tai gal reikia didinti paslaugų kainas, gal tas kainas diferencijuoti. Maža to, savivaldybė žada inkubatorių plėsti, statyti dar vieną pastatą. Nežinau, kokie ekonomistai skaičiavo naudą, politikai – būtinumą, o buhalteriai – atsiperkamumą. Apleistų nenaudojamų pastatų mieste per akis. Kam dar vieno? Antrus metus stovi tuščias buvęs Sodros pastatas. Puikiai įrengtas, daug įvairaus dydžio kabinetų, bendrų erdvių, turintis labai gerą aurą, pašventintas. Nyksta senoji biblioteka, bomžų landynėmis tapę ligoninės pastatai…
Tuo tarpu valdininkams fantazijos netrūksta – turguje žada statyti koncertų salę. Dar gerai, kad strategijos ruošėją valdžia pasirinko Kaune. Jei jis būtų ieškotas kur nors Paryžiuje ar Bostone, Anykščiuose, ko gero, išvystume dangoraižį ar „disneilendą“. Visgi, jei strategiją būtų rengęs savivaldybės Kultūros skyrius, kam pagal funkcijas ir priklauso, mažiau stebėtume fantazijų ir… biudžete liktų 18 tūkstančių visų mūsų pinigėlių.
Tai to nepamatuoto entuziazmo, pinigų taškymo, tarsi jie būtų ne savi, yra buvę, gaila, gausu ir dabar. Ar nereikia audito valdžios sumanymui už rekordinę 62 tūkstančių eurų sumą išpuošti mieste kalėdinę eglę? Žaislų, puošmenų turėtų būti likę iš ankstesnių metų, o puošybai tiktų moksleivių, miesto gyventojų rankų žaisliukai. Mero patarėja pasidžiaugė, kad mokyklos aktyviai įsijungė į Prezidentūros raginimą mokinių rankomis sukurti žaislus ten statomai eglei. O kodėl tokia iniciatyva netinka mums? Gražių pavyzdžių yra. Antai Šiauliai, didelis miestas, sugebės išsiversti su 30 tūkstančių suma, o Klaipėda – dar didesnis, panaudos turimus iš praeitų Kalėdų žaislus, kuriuos pakabins miesto bendruomenės žmonės. Biudžetui nekainuos. Ar mes tokie turtingi, ar turime neatsakingą valdžią?
P. S. Atsiprašau už galimus netikslumus. Informatoriaus valdžioje neturiu, straipsniui naudoju viešai prieinamus šaltinius, dirbtinį intelektą.
Gražaus Šventų Kalėdų laukimo!
