Pernai į Lietuvą atvyko dirbti mažiau trečiųjų šalių piliečių, didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių. Šiuo metu šalyje dirba 174,5 tūkstančių užsieniečių. Dauguma jų – 158,1 tūkstančių trečiųjų šalių piliečiai iš 138 valstybių ir dar 16,4 tūkstančių iš 26 Europos Sąjungos šalių.
2026-ųjų pradžioje darbo imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius buvo 12,4 proc. (17,5 tūkst.) didesnis nei prieš metus. Dominuoja ukrainiečiai (51,8 tūkst.), baltarusiai (47,2 tūkst.), uzbekai (11,2 tūkst.), tadžikai (7,1 tūkst.), indai (6,1 tūkst.). Palyginti su situacija prieš metus, dirbančių ukrainiečių bendruomenė ūgtelėjo 11,9 proc. (5,5 tūkst.), uzbekų – 34,2 proc. (2,9 tūkst.), indų – 31,8 proc. (1,6 tūkst.).
Iš senojo žemyno įsidarbino 19,4 proc. daugiau darbuotojų (2,7 tūkst.). Latvių darbo rinkoje didėjo 22,5 proc. iki 4,3 tūkst., rumunų – 20,8 proc. iki 4,9 tūkst., lenkų – 10,8 proc. iki 2,3 tūkst.
„Užsieniečių darbo jėgos tendencijos keičiasi. Pernai į mūsų šalį atvyko dirbti 5 proc. mažiau trečiųjų šalių piliečių (tai – 3 tūkst. asmenų), o 25 proc. didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Susitraukusiam darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję baltarusių – net 4,2 tūkst., azerbaidžaniečių (700), tadžikų (600), kirgizų (500), moldavų (400) srautai. Tačiau itin sparčiai augo atvykusių iš Filipinų skaičius – pernai pradėjo dirbti 1,5 tūkst. šios Azijos šalies piliečių. Dabar darbo rinkoje jų turime per 2,1 tūkst.“
2025 m. į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma – trečiųjų šalių piliečiai (59,4 tūkst.) – 3 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2024 m. ES piliečių – atvirkščiai – darbo rinkoje skaičius augo 25,3 proc. (2,4 tūkst.).
Trečdalis naujos darbo jėgos – iš Ukrainos (32,1 proc. arba 19,1 tūkst.), penktadalis – iš Baltarusijos (19,9 proc. arba 11,8 tūkst.), 10,2 proc. (6,1 tūkst.) – iš Uzbekistano ir dar 3,5 tūkst. (5,8 proc.) – iš Indijos. Iš ES šalių daugiausiai atvažiavo rumunų – 4,8 tūkst. (39,7 proc.), latvių – 2,7 tūkst. (22,8 proc.), lenkų – 1,8 tūkst. (14,9 proc.).
Trečiųjų šalių piliečiai – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų
Pasak G. Sinkevičės, palyginti su ankstesniais metais, mažiau atvyko dirbti vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių, statybininkų, metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkų, pardavėjų, klientų aptarnavimo tarnautojų, pagalbinių žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkų, IT ir ryšių sistemų specialistų ir asmens priežiūros darbuotojų.
Aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių trečiųjų šalių piliečių padaugėjo 9,3 proc. iki 15 tūkst.
Net ketvirtadaliu (27,2 proc. arba 2,4 tūkst.) išaugo dirbančiųjų žemos kvalifikacijos darbus – iš viso šalyje tokius darbus dirba 6,8 tūkst. atvykėlių. Valytojų ir pagalbininkų skaičius padidėjo 28,5 proc. (1 tūkst.), o pagalbinių statybos, pramonės ir transporto darbininkų – 26,1 proc. (700).
Dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių (0,4 proc.). Transporto ir saugojimo srityje migrantų skaičius ūgtelėjo 7 tūkst. (9,6 proc.) – čia įdarbinta daugiau atvykėlių iš Uzbekistano (1,7 tūkst.), Ukrainos (1 tūkst.), Indijos (900) ir kt. Statybos sektorius irgi pasipildė 3,5 tūkst. (13,9 proc.) darbuotojų iš užsienio – labiausiai ukrainiečiais (800), uzbekais (700), filipiniečiais (500) ir kt.
Imigrantai daugiausiai dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (50,1 proc. arba 79,1 tūkst.), statybos – 28,5 tūkst. (18 proc.), apdirbamosios gamybos – 17,1 tūkst. (10,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo srityje – 7,3 tūkst. (4,6 proc.).
25 proc. daugiau europiečių nei ankstesniais metais
2025 m. pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 12 tūkst. Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčių asmenų – 2,4 tūkst. (25,3 proc.) daugiau nei 2024 m.
Didžiąją dalį – 77,4 proc. – sudaro Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos piliečiai. Daugiausiai atvyko rumunų – 4,8 tūkst., latvių – 2,7 tūkst. ir lenkų – 1,8 tūkst.
Pagrindinis sektorius, kuriame telkiasi ES piliečiai – statybos. Čia dirba trečdalis (32 proc. arba 5,3 tūkst.) europiečių, penktadalis – administravimo ir aptarnavimo srityje (21,8 proc. arba 3,6 tūkst.) bei 16,2 proc. (2,7 tūkst.) – apdirbamosios gamybos sektoriuje.
„ES piliečiai vis dažniau užima vadovaujančias pozicijas – per metus jų skaičius vadovų grupėje augo 324 asmenimis. Daugiau atvyko aukštos kvalifikacijos verslo ir IT sistemų specialistų, tačiau dauguma rinkoje papildė statybininkų, operatorių, kvalifikuoti darbininkų gretas“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja.
Pagal Užimtumo tarnybos pranešimą
