Seimas svarstys įstatymo pataisas, siūlančias sukurti aiškesnę, teisiškai apibrėžtą vaizdo stebėjimo tvarką. Pataisomis siūloma uždrausti stebėti kaimynų valdas, taip pat privačias erdves, pavyzdžiui – tualetus, persirengimo kabinas, darbuotojų asmeninio poilsio kambarius.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisas Seimui pateikęs liberalas Arminas Lydeka mano, kad dabartinis vaizdo stebėjimo reglamentavimas yra nepakankamas.
Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato bendruosius asmens duomenų tvarkymo principus, praktikoje, sprendžiant specifines vaizdo stebėjimo situacijas, šios normos, anot jo, dažnai interpretuojamos dviprasmiškai.
„Dėl sparčios technologijų plėtros ir atpigusios įrangos masiškai išaugo vaizdo kamerų naudojimas tiek versle, tiek privačioje buityje. Tai lemia nuolatinį skundų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir teisminių ginčų skaičiaus augimą, ypač – dėl kaimyninių teritorijų stebėjimo bei privatumo pažeidimų. Nesant detalių, specifiškai Lietuvos kontekstui pritaikytų įstatyminių taisyklių, fiziniams asmenims darosi vis sunkiau apginti savo teisę į privatumą”, – praėjusį antradienį Seimui pateikdamas projektą sakė A. Lydeka.
Todėl parlamentaras pasiūlė sukurti tokią vaizdo stebėjimo tvarką, kuri veiksmingai apsaugotų žmogaus pagrindinę teisę į privatų gyvenimą, kartu neapribojant teisėto asmenų bei turto saugumo užtikrinimo poreikio.
„Siūlau panaikinti teisinį neapibrėžtumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui vaizdo stebėjimo technologijomis, sumažinti nepagrįstų kaimyninių ginčų skaičių ir formuoti vienodą, skaidrią vaizdo duomenų tvarkymo praktiką visoje valstybėje“, – sakė A. Lydeka.
Jei Seimas pritartų, būtų griežtai draudžiamas vaizdo stebėjimas patalpose, kuriose žmonės pagrįstai tikisi absoliutaus privatumo, pavyzdžiui – tualetuose, dušuose, pirtyse, persirengimo kabinose, medicininės ar psichologinės apžiūros patalpose, taip pat darbuotojų asmeninio poilsio kambariuose.
„Įtvirtinus absoliučiai draudžiamas stebėti zonas, bus užkirstas kelias šiurkštiems žmogaus orumo ir privataus gyvenimo pažeidimams jautriausiose erdvėse“, – sakė A. Lydeka.
Siekiant nefiksuoti kaimynų valdų ar viešųjų erdvių, liberalas siūlo aiškiai sureguliuoti privačių teritorijų stebėjimą, nustatant pareigą pirmiausia fiziškai riboti kamerų matymo kampą, o to padaryti negalint – naudoti nuolatines ir neatšaukiamas technines maskavimo priemones.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisomis A. Lydeka siūlo įtvirtinti aiškų 14 kalendorinių dienų standartinį vaizdo duomenų saugojimo terminą, taip užkertant kelią pertekliniam ir nepagrįstam duomenų kaupimui.
Jei Seimas pritartų, taip pat būtų modernizuojama informavimo tvarka, įpareigojant duomenų valdytojus pateikti esminę informaciją dar prieš asmeniui patenkant į stebimą zoną.
A. Lydeka tikisi, kad priėmus siūlomus pakeitimus, reikšmingai sumažės buitinių konfliktų, teisminių ginčų ir skundų.
Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė teiravosi, kaip įstatymas būtų suderinamas su telemedicinos plėtra ir su darbuotojų sauga?
„Jau esame priėmę teisės aktus, kad, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai galėtų naudoti vaizdo ir garso įrašymo įrangą. (…) Taip pat pateiktas projektas, kad ir socialiniai darbuotojai galėtų tai naudoti. Ar tai neprieštarauja šiam reguliavimui?“, – teiravosi ji.
A. Lydeka užtikrino, kad nebus siaurinamas vaizdo kamerų naudojimas, tačiau akcentavo būtinybę įspėti apie tai.
„Kiekvienas, patekęs į zoną, kurioje yra daromi vaizdo įrašai, turi būti informuojamas, kad yra tokioje erdvėje. Tai taip pat gali būti taikoma ir medicinoje. Kaip vieną iš galimų variantų šalia persirengimo kabinų ar tualetų išskyriau ir medicininės apžiūros kabinetus, kuriuose asmuo gali tikėtis visiško privatumo ir būti įsitikinęs, kad nebus tokioje erdvėje jokio filmavimo“, – sakė A. Lydeka.
Jo iniciatyvą po pateikimo palaikė 43 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 25. Projektą apsvarsčius Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetuose, Seimo plenarinių posėdžių salėje jis turėtų atsirasti rugsėjo mėnesį prasidėsiančioje rudens sesijoje.
Šiuo metu vaizdo stebėjimą iš esmės reguliuoja tiesiogiai taikomas BDAR, kuriame įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai. Lietuvos įstatymuose vaizdo stebėjimas reglamentuojamas tik labai fragmentiškai. Detalaus vizualinių duomenų tvarkymo specifiką atspindinčio reglamentavimo įstatymo lygmeniu nėra.
