Menų inkubatoriaus-menų studijos galimybėmis dažniau naudojasi nevietiniai menininkai

Šį pavasarį Anykščių rajono tarybai tvirtinant savivaldybei pavaldžių įstaigų veiklos ataskaitas, skirtingai nei kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovams, Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos 2025 metų veiklos ataskaitą pristačiusiai direktorei Daivai Perevičienei Tarybos nariai netgi paplojo.
Apie menų inkubatoriaus-menų studijos kasdienybę, pasiekimus ir ateitį „Anykšta“ kalbėjosi su direktore D. Perevičiene.

– Veiklos ataskaitoje rašote, kad Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos pagrindinė veikla – sudaryti sąlygas kūrybingiems verslo atstovams ir asmenims kurti bei gauti pajamų iš savo veiklos. Gal galite įvardyti didžiausius privalumus, kuriuos gauna čia veikiantys kūrėjai? Ir kiek, jūsų skaičiavimais, jie pernai galėjo sugeneruoti pajamų?

– Svetimų pinigų mes nelabai skaičiuojame. Svarbiausia, kad jie įsiregistruoja verslus, tampa verslininkais, o ne pašalpų gavėjais, moka mokesčius. Negaliu apie tai kalbėti. Tai asmeniniai žmonių reikalai. Mes tik klausiame procentais, ar pajamos padidėjo, ar sumažėjo. Tokias diskusijas rengiame kiekvienų metų pradžioje, aptardami, kaip sekėsi praėjusiais metais. Kalbame ne apie konkrečias sumas, o apie pajamų pokytį procentais. Jeigu žmogus atėjo pas mus neturėdamas jokių pajamų, jos gali padidėti ir 100 procentų. Kito – 10 procentų, dar kito gali ir sumažėti. Labai daug priklauso nuo paties žmogaus, kaip jis dirbo tais metais.

O mūsų įstaigos teikiamos naudos – patalpų nuoma, įrangos nuoma, konsultacijos, pagalba rengiant paraiškas, gaunant papildomą finansavimą, mokymai.

– Ataskaitoje taip pat teigiate, kad menų inkubatoriaus-menų studijos atsiradimas Anykščių miestą kilstelėjo į kitą kultūrinį lygį. Koks tas lygis, Jūsų vertinimu, buvo iki tol ir koks jis yra šiandien?

– Manau, kad tiesiog atsirado tokia sritis kaip kūrybinės industrijos. Apie kultūrą pradėta kalbėti ne tik kaip apie kultūrą, bet ir kaip apie galimybę užsidirbti iš kūrybos. Čia susijungia kultūra, kūryba ir verslas. Todėl kalbėčiau būtent apie kūrybines industrijas, o ne apie tai, ar kultūra tapo geresnė ar blogesnė. Kultūra yra kultūra, tiesiog atsirado naujas sektorius.

– „Labai norėtųsi, kad ir Anykščių rajono savivaldybės strateginiame plane numatyta „Viešųjų paslaugų kūrybinėms industrijoms plėtros“ programa būtų ilgalaikė ir su perspektyva bent jau 3 metams.“ Ką ataskaitoje norėjote pasakyti šiomis eilutėmis?

– Mes tris kartus iš Kultūros tarybos buvome finansuojami kaip strateginė organizacija. Tokiu atveju strategija sudaroma trejiems metams. Tuomet gali planuoti veiklą dvejiems ar trejiems metams į priekį, žinodamas, kad galėsi ją tęsti. Dabar programą rašome vieneriems metams ir nežinome, kas bus toliau. Žinoma, savivaldybė turi savo strategiją ir ji nesikeičia taip greitai, tačiau perspektyvą matyti būtų gerai. Esame apie tai kalbėję su savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriumi ir jie tam neprieštarautų.

– Praėjusiais metais menų inkubatoriuje-menų studijoje buvo 21, iki šios dienos – 18 rezidentų. Kodėl jų skaičius sumažėjo?

– Vieni ateina, kiti išeina. Tai nuolatinis procesas. Būna įvairių situacijų. Keičiasi gyvenimas, veikla, žmonės persikelia kitur.

– Teigiate, kad profesionalių menininkų apsigyvenimas provincijos miesteliuose turi teigiamą poveikį vietos ekonomikai. Gal galite tai pagrįsti?

– Menininkai pirmiausia savo žinomumu į miestą pritraukia kitus menininkus. Jie čia atsikelia gyventi. Menininkų veikla pritraukia lankytojus, kurie taip pat prisideda prie vietos ekonomikos. Organizuojamos parodos, renginiai, atvyksta žmonės.

– Kiek naujų profesionalių menininkų pernai atsirado Anykščiuose?

– Negaliu pasakyti. Inkubatoriuje apsigyveno viena profesionali keramikė.

– Kiek iš Menų inkubatoriaus rezidentų yra anykštėnai, o kiek atvykę iš kitur?

– Per visą inkubatoriaus gyvavimo laikotarpį turėjome apie 80 rezidentų, iš kurių maždaug 70 procentų atvyko iš kitur.

– Kodėl, Jūsų manymu, patys anykštėnai mažiau naudojasi šiomis galimybėmis?

– Naudojasi. Tiesiog Lietuvoje menininkų yra daugiau nei Anykščiuose, todėl ir skaičiai tokie.

– Anykščių menų inkubatorius–menų studija buvo atrinktas tarp dešimties gerosios praktikos ambasadorių Europoje. Iš kiek kandidatų buvote atrinkti?

– Negaliu pasakyti. Pildėme paraišką, patekome į sąrašą, tačiau kiek buvo kandidatų, nežinau.

– Ką tai duoda Anykščiams?

– Suteikia žinomumo. Ruošiamės steigti rezidenciją ir pritraukti tarptautinius menininkus, todėl toks įvertinimas padeda tapti labiau matomiems. Atvyksta žmonės iš kitų inkubatorių, vyksta patirties mainai.

– Jums pavyko į Anykščius pritraukti ir Pasaulio banko renginį. Gal galite plačiau papasakoti?

– Buvome pakviesti į vieną Pasaulio banko renginį pristatyti inkubatoriaus veiklą. Tuomet pasiūlėme kitą renginį surengti Anykščiuose. Kadangi tai buvo didelis renginys, kuriame dalyvavo žmonės iš Europos Komisijos ir kitų institucijų, organizuoti padėjo Kultūros centras, turizmo centras, viešbučiai, sodybos. Tokius renginius galima surengti tik bendromis pastangomis.

– Kiek turistų per metus aplanko menų inkubatorių-menų studiją?

– Skaičiai labai įvairūs. Vienais metais buvo daugiau nei 20 tūkstančių lankytojų, kitais mažiau. Per pandemiją lankomumas buvo sumažėjęs. Tačiau jis tikrai nėra mažas – vyksta renginiai, parodos, edukacinės programos.

– Koks yra įstaigos metinis biudžetas ir kokią jo dalį sudaro savivaldybės lėšos?

– Tikslaus skaičiaus neprisimenu (pernai siekė 1,4 mln. – red. past.). Kiekvienais metais tas procentas svyruoja. Veiklos pradžioje savivaldybės finansavimas sudarė beveik 100 procentų, o pastaraisiais metais – apie 40 procentų.

– Esate minėjusi, kad be savivaldybės finansavimo vis tiek išgyventumėte.

– Priklauso, ką vadinsime išgyvenimu. Su vienu ar dviem darbuotojais būtų galima išsilaikyti, tačiau veiklos apimtys būtų gerokai mažesnės. Dabar įstaigoje dirba šeši darbuotojai.

– Papasakokite apie planuojamą rezidencijų projektą.

– Mano vizija – kad Anykščiuose nuolat reziduotų bent du ar trys tarptautiniai menininkai. Rezidencija sudarys galimybes užsienio menininkams gyventi, kurti, dalintis patirtimi su bendruomene ir vietos kūrėjais.

– Kodėl svarbu, kad menininkai būtų tarptautiniai?

– Jie atsiveža platesnį akiratį, kitokią patirtį, gali pasidalinti naujomis idėjomis. Menininkams labai svarbu matyti, kaip kuria kiti.

– Ar menų inkubatoriaus-menų studijos rezidentai dalyvauja veiklose rajono seniūnijose?

– Taip. Jie yra vykdę projektus seniūnijose, vedė edukacines programas. Padėjome jiems rengti projektus, kad gautų finansavimą ir galėtų dalintis savo patirtimi su rajono gyventojais. Tai buvo pynimo, knygų gamybos, terapiniai užsiėmimai.

– Kokią matote menų inkubatoriaus-menų studijos perspektyvą po penkerių metų?

– Tikiuosi, kad veiks tarptautinių menininkų rezidencijų programa ir plėsis veiklos. Norime kuo daugiau viešintis, tapti žinomesni, pritraukti į Anykščius daugiau profesionalių kūrėjų.

– Kai kurie žmonės sako, kad apie Jūsų įstaigos veiklą trūksta informacijos.

– Kaip ir visų renginių atveju – kas nori, tas suranda. Platesnis viešinimas kainuoja nemažai, o lėšos yra ribotos.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas