Anykštėno medžio drožėjo – žalvarinių papuošalų meistro Roberto Matiuko rankose medis prabyla dvasingom skulptūrom, o žalvaris virsta žilą senovę menančiais papuošalais. Autorius dar nėra surengęs savo personalinės parodos, tačiau kūrinių turėtų bent keliom. Jo paskutinė medžio skulptūra Šv. Nepomukas ką tik iškeliavo į Nepomuką (Čekija).
R. Matiukas gimė1960–aisiais Anykščiuose. Baigęs J. Biliūno vidurinę mokyklą, įstojo į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, kurį baigė 1984–aisiais. Mat per studijų vidurį įsiterpė tarnyba Tarybinėje armijoje.
Baigęs gavo paskyrimą į gimtąjį miestą darbų mokytoju III vidurinėje (dabar A. Baranausko) mokykloje, tačiau po kelių metų išėjo į privatų verslą.
Šiemet sausio 6-ąją sukako 10 metų, kai R.Matiukas dirba A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, šiuo metu – direktoriaus pavaduotoju ir Arklio muziejuje dar demonstruoja amatus.
„Personalinės parodos neturėjau, nors skulptūras drožiu nuo 1976–ųjų, – sakė menininkas. – Dauguma skulptūrų didelės ir turi funkcinę paskirtį. O juvelyrika „užsidegiau“ prieš 5 metus, kai padariau Šeimyniškėlių piliakalnyje per kasinėjimus archeologo, profesoriaus Gintauto Zabielos rastų XIII–XIV amžių papuošalų kopijas, kurios eksponuojamos bokšte prie piliakalnio“.
Tai apsprendė ir šio menininko kūrybos stilių. Segės, žiedai, auskarai, apyrankės, pakabukai ir įvairūs kiti papuošalai pagaminti iš žalvario, dažnai derinyje su gintaru dvelkia senove ir paslaptingumu.
Kūrėjas bene 3 dešimtmečiai aktyviai dalyvauja rajono ir zoninėse tautodailės parodose, tačiau anykštėnai laukia ir jo personalinės parodos. Daug papuošalų ir medžio drožinių yra iškeliavę į Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją , Vokietiją ir kitas tolimas šalis.
Kviečiame užduoti klausimus medžio drožėjui – žalvarinių papuošalų meistrui Robertui Matiukui. Rūpimą klausimą įrašykite komentarų skiltyje.
