Karščiai grįžta: kokių svarbių taisyklių nepaisome dažniausiai

Po santykinai vėsios savaitės sinoptikai vėl prognozuoja karščius. Ar pasikartos ilgojo Joninių savaitgalio scenarijus, kai perkaitę arba peršalę žmonės, prasidėjus darbo savaitei, ėmė varstyti gydytojų kabinetų duris?

Po santykinai vėsios savaitės sinoptikai vėl prognozuoja karščius. Ar pasikartos ilgojo Joninių savaitgalio scenarijus, kai perkaitę arba peršalę žmonės, prasidėjus darbo savaitei, ėmė varstyti gydytojų kabinetų duris?
Kad taip nenutiktų, verta pagaliau pripažinti, kad mūsų klimatas keičiasi, o kartu su tuo atėjo laikas keisti ir gyvenimo įpročius vasarą.
Po Joninių vyresni žmonės skundėsi širdies problemomis, jauni – galvos skausmais
Kaip DELFI pasakojo Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė, šiemet nuo karščių nukentėjusių žmonių ji sulaukusi iškart po ilgojo Joninių savaitgalio.
„Vyresni žmonės skundėsi širdies ir kraujospūdžio problemomis, ritmo permušimais, silpnumu, jaunesni – galvos skausmais, bendru nuovargiu. Pacientai patys prisipažino, kad daug laiko praleido saulėje, vėliau atsidarę langą važiavo ilgą kelią nuo pajūrio iki Vilniaus, o prasidėjus darbo savaitei pasijuto prastai. Galvos skausmo priežasčių gali būti įvairių. Būna perpūsti kaklo raumenys, pakilusi temperatūra ir pan. Paradoksas, tačiau per karščius taip pat nemažai būna peršalimų ir pūlingų anginų. Tai susiję su kondicionieriais, šaltais gėrimais, ledais. Tiesa, situacija, lyginant su ta, kuri buvo prieš 5-7 metus, jau gerėja. Žmonės jau žino, kad patalpų labai atšaldyti negalima, kad turi būti labai nedidelis skirtumas tarp aplinkos ir patalpos temperatūros. Tačiau ne mažesnį pavojų kelia ir skersvėjis, kai namuose ar automobilyje atidaryti priešingi langai”, – aiškino medikė.
Pasak pašnekovės, karščio metu būna nusilpęs imunitetas, nes prakaituodamas žmogus netenka daug skysčio, o kartu su juo – ir druskų. Be to, žmonės nesilaiko taisyklių, kaip elgtis karščių metu.
„Aš asmeniškai žmonių prašau, kad nuo 11 iki 17 val. jie, kiek įmanoma, gyventų siestos ritmu, t. y. atlikinėtų kuo mažiau reikalų, neitų, jei nebūtina, į miestą, nesikaitintų paplūdimyje ant saulės. Taip pat būtini galvos apdangalai ir skysčiai. Galvos mes dar neįpratę dengti. Pareigingiausi šiuo klausimu vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, kitos amžiaus grupės specialistų rekomendacijų nepaiso. Gėrimui per karščius verta rinktis sūresnį mineralinį arba įsimesti šiek tiek druskos į paprastą. Kadangi su kitomis druskomis netenkame ir kalio bei magnio, reikia valgyti pakankamai vaisių. Ypač daug kalio yra džiovintuose vaisiuose”, – sakė N. Vaicekauskienė.
Dėl odos nudegimų žmonės paprastai į gydytoją nesikreipia, tačiau medikė teigė pastebinti, kad jos pacientų oda lupasi arba labai paraudusi. Taigi tendencijos persikaitinti saulėje vis dar egzistuoja. Ypač tai sakytina apie jaunesnio amžiaus žmones.
„Taip pat norėčiau pabrėžti, kad per karščius jokiu būdu nereikėtų bandyti savo organizmo ribų. Jei šaltesniu oru mes nepaisytume nuovargio, per karščius negalima į jį numoti ranka. Taigi jei jaučiamės prastai, atsisakykime planų dirbti kažkokius darbus, pavyzdžiui, sode. Be to, reikia žinoti, kad nebūtina laukti, kol termometro stulpelis rodys 30 laipsnių, kad pradėtume ilsėtis. Tiesiog reikia stebėti savo organizmą. Vienas žmogus komfortiškai jaučiasi esant pakankamai aukštai temperatūrai, o kitam problemų kelia ir kur kas žemesnė”, – patarė pašnekovė.
Per karščius reikia mažiau valgyti
Pasak Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės, greitosios pagalbos medikams per karščius tenka dažniau vykti pas pagyvenusius ar lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Mat senyvo amžiaus žmonių termoreguliacijos centras galvos smegenyse funkcionuoja silpniau, be to, jie turi daugiau problemų dėl lėtinių ligų.
„Žmonės perkaista, nes neadekvačiai reaguoja į karštį ir nesisaugo. Jei galva nepridengta, tiesioginiai saulės spinduliai paveikia galvos smegenų dangalus, sutrinka ląstelių membranų pralaidumas ir gali išsivystyti smegenų pabrinkimas, pasireiškiantis didžiuliais galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, traukuliais, padažnėja pulsas, krenta kraujospūdis. Nuo karščio gali ištikti ir šilumos smūgis”, – įspėjo medikė.
Anot pašnekovės, daugelio sveikatos sutrikimų priežastis per karščius – nepakankamas skysčio vartojimas. Jei žmogus nepakankamai vartoja skysčio ir aktyviau juda, organizmas ima „džiūti”, sutrinka fermentų veikla, organizmo aprūpinimas deguonimi, tirštėja kraujas, dėl to blogėja kraujotaka ir širdies aprūpinimas krauju, trinka širdies veikla, o kartu blogėja smegenų kraujotaka ir atsiranda insulto rizika. Todėl gerti reikėtų reguliariai kas 1-2 valandas.
„Per didžiausius karščius visiems reikėtų kuo mažiau aktyviai dirbti. Yra duomenų, kad net automobilį vairuoti yra pavojinga. Statistiškai per karščius būna didesnis avaringumas, kadangi karštis slopina smegenų veiklą, todėl mažėja vairuotojų dėmesio koncentracija”, – teigė V. Pumputienė.
Medikė primena, kad per karščius reikia tinkamai maitintis. Dirbant šilumą gamina raumenys, o ramybėje šilumos generatorius yra kepenys. Jei karštą dieną, esant užslopintai fermentų veiklai, kepenys apkraunamos dar ir virškinimo reguliavimu, jų funkcija gali sutrikti. Todėl kai per karščius nesinori valgyti – tai natūrali apsauginė organizmo reakcija.
„Juk šuniukas karštą dieną taip pat tik vandenį geria ir guli visu kūnu išsitiesęs, kad kuo daugiau šilumos išspinduliuotų į žemę. Taigi žmonėms reikėtų mokytis iš gyvūnų. Taip pat karštą dieną nereikėtų dėvėti sintetinių rūbų, ypač aptemptų,. Geriau rinktis juos šviesesnius, kad atspindėtų šilumą. Verta prisiminti skėtį kaip apsaugą ne tik nuo lietaus, bet ir nuo tiesioginių saulės spindulių”, – patarė pašnekovė.
Medikai taip pat įspėja, kad dėl saulės poveikio, padidėja organizmo temperatūra, todėl pakinta svarbių organų funkcijos, kurioms būtina pastovi temperatūra. Didžiausios rizikos grupės – vaikai iki trejų metų, kurie dėl savo lengvai kintančių organizmo funkcijų apskritai neturėtų būti kaitrioje saulėje, bei pagyvenę žmonės.
Kaitrioje saulėje griežtai negalima būti nėščiosioms, mėnesį po bet kokios operacijos ir net metus po gimdymo. Mat nėštumo metu organizmas susikoncentruoja dvigubai veiklai, o po gimdymo, kol atsistato visos organizmo gyvybinių organų funkcijos, būna nusilpusi imuninė sistema, todėl organai nefunkcionuoja pilnu pajėgumu. Paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad kaitri saulė pavojinga ir paaugliams – greičiausiai dėl jų organizme vykstančių hormoninių pokyčių.
Sergantiems žmonėms reikia atsiminti, kad saulė, galinti sutrikdyti net ir sveikų organų veiklą, pažeistus veikia dar stipriau, todėl įprastos vaistų dozės gali neveikti. Pavyzdžiui, vaisto nuo širdies ir kraujagyslių ligų dozė skiriama atsižvelgiant į ligos stiprumą. Tačiau dėl kaitros širdies susitraukimų dažnis gali padažnėti net dvigubai, todėl įprasta dozė neveiks. Tai nereiškia, kad žmogus savavališkai turėtų didinti dozę. Būtina šalinti priežastį – nebūti saulėje.
Šilumos smūgio požymiai
Visuomenės sveikatos specialistai taip pat primena, kad karštą dieną patariama likti namuose, vengti tiesioginių saulės spindulių arba laiką leisti vėsiose patalpose. Jose patariama naudoti ventiliatorius ar oro kondicionierius, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 laipsnių. Langus galima uždengti užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.
Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus geriau planuoti anksti ryte arba vakare, poilsiaujant gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje.
Karštą dieną gerti reikia dažniau nei ima troškinti – skysčius gerkite nuolat, po truputį, visą dieną, nelaukdami, kol ištrokšite. Reikėtų vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, labiau tinka skysti produktai, lengviau pasisavinami liesi pieno produktai, vaisiai ir daržovės.
Kai oro ir kūno temperatūra suvienodėja, kūnas negali išspinduliuoti ir išgarinti savo šilumos į aplinką. Jei aplinka labai drėgna, procesas dar pasunkėja. Tokiais atvejais, ypač jeigu sunkiai fiziškai dirbama ar sportuojama, kyla perkaitimas, kuris vadinamas hipertermija. Šilumos smūgis – rimčiausia perkaitimo komplikacija. Tai būklė, kai žmogaus kūnas jau nebepajėgia išgarinti šilumos į aplinką, nors ir prakaituoja.
Šilumos smūgio požymiai: galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, svaigulys, nemalonūs pojūčiai, pykinimas, šleikštulys (gali būti vėmimas), paraudusi, sausa ir karšta oda, prakaitavimo nebuvimas,
dažnas ir stiprus pulsas, didesnė kaip 40 laipsnių kūno temperatūra, sąmonės netekimas. Tokiu atveju žmogų reikia nedelsiant vėsinti: pernešti jį į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra, patogiai paguldyti, atlaisvinti arba nuvilkti drabužius. Jei įmanoma, suvyniokite nukentėjusįjį į šaltą, drėgną antklodę, purkškite ir liekite ant jo vandenį, aktyviai vėdinkite ir nuolat kalbinkite. Masažuokite jam galūnes ir odą, taip gerėja kraujotaka ir greitėja vėsimas. Pakelkite kojas aukščiau širdies lygio. Jeigu nukentėjęs asmuo yra sąmoningas, duokite lėtai išgerti bent stiklinę vandens.