Laiku negrąžintos gyventojų skolos pastaraisiais mėnesiais didėja neregėtais tempais. Jos priartėjo prie 200 mln. litų. Ir tai – tik vienos skolininkus registruojančios bendrovės duomenys. Laiku negrąžintos gyventojų skolos pastaraisiais mėnesiais didėja
neregėtais tempais. Jos priartėjo prie 200 mln. litų. Ir tai – tik
vienos skolininkus registruojančios bendrovės duomenys.
Pasak "Lietuvos ryto", šiuo metu skolų nesugeba grąžinti apie 195
tūkst. Lietuvos gyventojų. Jų skolos per metus padidėjo beveik pusantro
karto – nuo 138 iki 196 mln. litų.
Didžiausią Lietuvoje
skolininkų registrą sukūrusios bendrovės "Creditinfo Lietuva" vadovas
Andrius Bogdanovičius teigia, kad gyventojų skolos pastebimai pradėjo
augti šių metų pradžioje. Vien vasarį jos padidėjo beveik 25 mln. litų.
Prasčiausia
padėtis – finansiniame sektoriuje. Per metus gyventojų blogos skolos
bankams, išperkamosios nuomos ir kredito bendrovėms išaugo beveik
dvigubai – nuo 57 iki 110 mln. litų.
Reali situacija yra dar
prastesnė, nes apie skolų nemokančius klientus įvairias paslaugas
teikiančios bendrovės praneša savo nuožiūra. Į bendrus skolininkų
sąrašus žmonės patenka per 30-90 dienų.
Kita tendencija – vėluojamų grąžinti skolų skaičius auga kur kas lėčiau nei skolų suma.
Prieš metus bendrovės duomenų bazėse buvo užfiksuota apie 220 tūkst.
skolų, balandžio pradžioje – 231 tūkst. Tačiau vidutinė skola padidėjo
nuo 626 iki 849 litų.
Bendras skolų skaičius per metus padidėjo
apie 11 tūkst., o skolų skaičius vien finansiniam sektoriui – net 21
tūkstančiu: nuo 50 iki 71 tūkstančio. Vidutinė skola finansiniam
sektoriui išaugo nuo 1132 iki 1540 litų.
Per pirmuosius šių metų mėnesius kompanijos "Gelvora" išieškomų skolų suma padidėjo dešimtadaliu.
Skolininkų sąrašuose šiais metais į akis labiausiai krinta išaugęs
žmonių, nesugebančių atiduoti aktyviai reklamuojamų greitųjų kreditų,
skaičius.
"Gyventojai labai aktyviai naudojasi tokių kompanijų
paslaugomis, todėl probleminių klientų skaičius ir laiku negrąžintos
sumos auga geometrine progresija.
Greitųjų kreditų kompanijos
šiuo metu taiko didžiausias – keliasdešimt ar kelis šimtus procentų
siekiančias metines palūkanas. Jos, skirtingai nei didieji komerciniai
bankai, su skolininkais kovoja atkakliau", – sakė bendrovės "Gelvora"
kreditų valdymo konsultacijų skyriaus vadovė Laura Jablonskienė.
Skolų išieškojimu taip pat besiverčiančios bendrovės Ekskomisarų biuro
prezidentas Alius Sadeckas džiaugiasi, kad beviltiškų skolininkų
skaičius dar nėra kritinis. Paraginti žmonės šiaip taip sugeba grąžinti
pinigus.
Kur kas daugiau problemų kyla dėl emigrantų, kurie, išvažiavę uždarbiauti į kitas šalis, palieka neapmokėtas sąskaitas.
Komerciniai bankai juos prižiūrinčiam Lietuvos bankui apie blogas
paskolas praneša tuomet, kai jas grąžinti klientai delsia daugiau nei
60 dienų.
Sausio pradžioje uždelsti mokėjimai sudarė 0,7 proc. visų paimtų būsto paskolų dalies. Panašus rodiklis buvo ir 2006 metais.
Kiek blogesnė padėtis vartojamųjų paskolų rinkoje. Uždelsti mokėjimai
metų pradžioje sudarė 1,5 proc. visų vartojamųjų paskolų. 2006 metais
blogos paskolos sudarė 2 proc.
"DnB Nord" banko vyriausiasis
analitikas Rimantas Rudzkis pastebėjo, kad gyventojų skolos Lietuvoje
pradėjo augti prasidėjus nekilnojamojo turto krizei. Pirmiausia krito
su nekilnojamojo turto, statybos verslu susijusių žmonių pajamos.
Tačiau didžiausią smūgį žmonėms sudavė infliacija.
"Paskolas paėmę gyventojai nesitikėjo staigaus kainų augimo. Žmonėms
pradėjo trūkti pinigų būtiniausioms prekėms, todėl dalis jau neišgali
sumokėti už kai kurias paslaugas", – dienraščiui aiškino R.Rudzkis.
Sunkiausia tiems, kurie imdami paskolą prieš kelerius metus jau
balansavo ties galimybių riba – maistui ir kitoms išlaidoms buvo
pasilikę vos kelis šimtus litų per mėnesį.
