Pamažu besiskverbianti žaluma daugeliui džiugina akį. Vėlyvą pavasarį ar vasarą pievose, soduose ar miškuose tik spėk dairytis ir skaičiuoti skirtingas augalų rūšis.
Tarp jų ne tik lietuviški, bet ir atsivežti iš kitų kraštų, ne tik gerai prisitaikę ir plintantys, bet ir nykstantys, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Pastariesiems augalams priskiriama plačialapė klumpaitė, baltijinė gegūnė, pievinis šalavijas, melsvasis gencijonas ir kiti.
„Augalai nyksta dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, plačialapė klumpaitė sunkiai dauginasi, tačiau daugiausiai įtakos jų išlikimui turi žmogaus veikla. Tarkime, iškirtus lapuočių mišką ir jame įveisus spygliuočius, žus daugelis jo augalų. Augalai nukenčia ir dėl pievų kultūrinimo, intensyvaus jų šienavimo,“ – pasakoja Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė, Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys yra suskirstytos į šešias kategorijas. Penktajai kategorijai priskiriamos atkurtos, nulinei – išnykusios ar tikėtinai išnykusios augalų rūšys.
Anot R. Dubosaitės-Lepeškevičės, biologinę įvairovę gerokai praturtina iš svetimų šalių atvežti augalai, apie kuriuos dar mažai kalbama. Pavyzdžiui, iš Rytų Afrikos kilęs ir Lietuvoje dėl dekoratyvumo pamėgtas ricinmedis (Ricinus communis) nuo seno naudojamas medicinoje. Iš šio augalo gaminamas aliejus, tačiau jo sėklos itin nuodingos. Jose yra stipraus toksino – ricino ir 10 sėklyčių – žmogui mirtina dozė. Šio augalo vertėtų nesodinti viešose vietose arba bent nuskinti žiedus ir neleisti subrandinti sėklų.
Iš Šiaurės Amerikos atvežtas ir mūsų šalyje sėkmingai auginamas vienas maistingiausių pasaulio augalų – burnotis (Amaranthus). Smulkiose jo sėklytėse didžiulės kalcio, magnio ir cinko atsargos, lapuose gausu geležies, kalcio, fosforo, vitaminų A, B ir C. O štai iš Viduržemio jūros regiono į Lietuvą atkeliavo tikroji levanda (Lavandula angustifolia), kurios kvapas veikia kaip antidepresantas, ramina ir atpalaiduoja, o eterinis aliejus tinka galvos skausmams, nemigai malšinti.
Šiaulių universiteto Botanikos sode atliekami aklimatizacijos tyrimai, t.y., stebima, kaip svetimšaliai augalai prisitaiko prie pakitusių klimatinių sąlygų. Kaip pastebi R. Dubosaitė-Lepeškevičė, ši žiema dėl mažos sniego dangos buvo itin nepalanki daugeliui svetimšalių augalų. Augalams pavojingi ir mūsų klimatui būdingi atodrėkiai.
Vieni svetimšaliai augalai sunkiau prisitaiko prie naujos aplinkos, kiti priešingai – kaip mat pasijunta kaip namie, sparčiai dauginasi ir ima stelbti vietos augalus. Tokie augalai vadinami invaziniais. Jiems priskiriami Sosnovskio barštis, kurio sultys gali nudeginti odą, kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora) ir kiti. Invaziniai augalai užima vis didesnius plotos, juos sunku išnaikinti.
Kaip pastebi R. Dubosaitė-Lepeškevičė, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, reikėtų kuo daugiau domėtis skirtingais augalais, geriau juos pažinti. Neatsitiktinai viena mokslo kavinių, kurias mokiniams organizuoja Šiaulių universitetas, skirta augalų įvairovei pristatyti. Joje mokiniai aiškinosi, kokie augalai yra vietos, o kokie – svetimšaliai, invaziniai. Moksleiviai taip pat bandė pagal išvaizdą ir kvapą atskirti prieskonines vaistines žoleles: raudonėlį (Origanum), čiobrelį (Thymus), levandą (Lavandula), baziliką (Ocimum basilicum) ir mėtą (Mentha).
Mokslo kavinės organizuojamos pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.
