Plėšomos Ukrainos auka tapo vaizdine priemone Lietuvai. Etatiniai pliurpėjai pliurpia apie apsisaugojimo priemones nuo karinės ir kultūrinės invazijos, o etatiniai klausytojai jų klauso.
Ir anksčiau daug buvo šnekėtojų. Ir klausytojų buvo nemažai. Bet tik dabar, atrodo, pradėta mąstyti, kad naujas pasaulio perdalijimas nėra tokia jau nesuvokiama fantastika. Fiziškai karas prie mūsų nepriartėjo, bet sąmonę ima kabinti.
Per Ukrainos įvykius gražiai susitelkė lietuviška žiniasklaida. Visi vieningai meluojam, visi pučiam į tą pačią dūdą. Blooogas rusas, oi blogas. Ir teisingai darom. Dažnai neaišku, kur tikri faktai, o kur vietoj faktų pateikiamos jų interpretacijos, tačiau juk visiems akivaizdu, kad rusai mūsų nuo amerikonų negins. O štai amerikonai, netyčia, gali ir ginti. Kita vertus, rusai gal ir gintų, bet amerikonai nepuls. Jie naivūs, nesupranta, kokia vertinga mūsų Lietuva.
Per televiziją rodoma reklama apie gerąją Europos Sąjunga. Nežinau, kas ten rodoma, nes kai nuskamba pirmoji frazė: „Dešimt metų laimingi Europos Sąjungoje“, sudirgstu ir nebematau, kas televizoriuje vyksta toliau. Prieš dešimt metų, kai dar nepriklausiau Europos Sąjungai, o Europos Sąjunga vargo be manęs, aš buvau laimingesnis. Neskaudėjo nugaros, inkstų, nereikėjo „ksanakso“… Žinoma, dėl inkstų Europos Sąjungos kaltinti nederėtų, tačiau kuriem velniam tam televizoriui mane erzinti tiesmuku antenos badymu į mano laimę. Esu beveik euroentuziastas, tačiau net ir mane Europos Sąjungos pateikimas erzina. Kaip tada šitai erzina euroskeptikus?
Paskutiniais metais žiniasklaidos priemonėse padaugėjo užsakomosios medžiagos apie Europos Sąjungos lėšomis finansuotus objektus. Bet ir vėlgi ta, net ir mokama informacija, dažnai pateikiama kaip parodija – dažnai didžiuojamasi ne esminiais, svarbiais objektais, bet tiltais išilgai upės, kurie žmones tik piktina. Žinoma, per televiziją gerokai paprasčiau ir gražiau parodyti, kokie geri laiptai į Anykščių bažnyčios bokštą, nei nufilmuoti Europos Sąjungos lėšomis finansuotą miesto kanalizacijos projektą. O kuris iš tų dviejų projektų žmogui yra reikšmingesnis? Kita vertus, kai ką nors už svetimus pinigus netikėtai pavyksta gerai padaryti – į priekį lenda vietinės galvos, besigirdamos savo išmintimi. Ir atvirkščiai, kai europinės pinigai netyčia įsisavinami pasisavinimo būdu, tuomet apkaltinami patys… pinigai.
Dėl šlykščiai tiesmukos ir atsainios Europos Sąjungos propagandos per dešimtmetį sugebėta tautai sukurti įvaizdį, kad svarbiausios Europos Sąjungos veiklos kryptys yra žemės ūkis ir gėjai. O kas nuo pastarųjų lieka, skiriama keliams…
Televizijoje šmėkščioja diedukas, kurio būstą ketina atimti pikti antstoliai, mat diedukas nenukabino lenkiškų lentelių. Tas diedukas ne šiaip diedukas, o Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius, bet vis tiek žmogaus gaila. Geras toks. Nekaltas. Sušals iškraustytas į palapinę…
Lietuvos valdžia akivaizdžiai pataikauja Lietuvos lenkams – pradedant mažų lenkiškų mokyklų, baigiant ministro išlaikymu. Bet kažkokiu būdu atsiranda dieduko su lentele problema, kuri neabejotinai kelia neapykantą „litovcams“ … Kitaip tariant, lenkų problema sprendžiama kuriant problemas.
Mėgstame Rusiją kaltinti, jog ji mūsų tautiečiams plauna smegenis. Čestuškų atlikėjas Gazmanovas vertinamas taip pat gerai kaip pats „feiris“. Atvažiavo, pašokinėjo, parėkavo ir visus užbūrė meile Rusijai… Žinoma, įžūlu ir nepatriotiška, tačiau man kvaili patriotai – pavojingesni nei pikti rusai…
