Nurimus Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų aistroms ir įsivyravus vasariniam politiniam štiliui, apsnūdo ir rinkėjai. Liepos viduryje bendrovės „Baltijos tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį neapsisprendusių, kurią partiją palaikytų, ar neketinančių iš viso dalyvauti rinkimuose dalis išaugo aštuoniais procentiniais punktais.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas teigia, kad šiam laikui tokie pokyčiai yra visiškai natūralūs.
„Visada Lietuvoje ar kitose demokratinėse šalyse, nesant rinkimų kampanijos, neapsisprendusių rinkėjų procentas varijuoja, jis gali būti ir pakankamai didelis. Jį sudaro žmonės, kurie tradiciškai balsuoja už partijas, kurias pasirenka rinkimų kampanijos metu. Praėjo laiko po EP ir Prezidento rinkimų kampanijos, politikai atleido vadžias, ir tie rinkėjai paprasčiausiai laisvai plaukioja”, – komentavo B. Ivanovas.
Liepos 15-30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų nėra apsisprendę, už ką balsuoti, arba neitų į rinkimus. Jų buvo klausiama apie apsisprendimą Seimo rinkimuose.
Politologas rinkėjų nenoro savęs asocijuoti su viena ar kita partija nesieja su Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika partijoms dėl nepotizmo.
„Manau, kad tai – daugiau dėl sezoniškumo dalykų”, – teigė B. Ivanovas, kurio įsitikinimu, rinkėjai vėl bus mobilizuoti prasidėjus rinkimų kovoms.
Pasak politologo, prasidėjus rinkimų kampanijai neapsisprendę rinkėjai pasiduoda tų partijų įtakai, kurios daugiau investuoja į priešrinkiminę kampaniją, pasamdo profesionalesnius viešųjų ryšių specialistus ir sugeba save rinkėjui geriau parduoti.
„Net jei parduodi sąžiningą idėją, turi save pristatyti, jausti elektorato poreikius ir lūkesčius, nes jei to nebus, tu esi pasmerktas. Kita vertus, mūsų partijos yra labai šykščios ir jų lyderiai stengiasi išleisti kuo mažiau viešųjų ryšių agentūroms, ir dėl to priešrinkiminės kampanijos kartais atrodo klaikiai juokingai”, – konstatavo B. Ivanovas.
Politologo vertinimu, klaida yra kliautis iliuzija, kad tradicinis rinkėjas išgelbės per rinkimus, ką esą bandė padaryti socialdemokratai per pastaruosius rinkimus.
Pasak B. Ivanovo, stipriausią susiformavusį elektoratą turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stabilus rinkėjų procentas siekia apie 7 proc. Panašus esą yra ir socialdemokratų elektoratas. Tai yra maždaug keturis kartus mažiau nei neapsisprendusiųjų šiuo politiškai pasyviu laikotarpiu.
Liepos viduryje atlikto tyrimo duomenys didelių pokyčių partijų vertinime neatskleidžia. Po birželį vykusios apklausos 3 procentiniais punktais sumažėjo TS-LKD palaikymas, bet politologas to nelinkęs sureikšminti.
„Keli procentai yra labai menkas permainų ženklas. Tai galima sieti su tuo, kad nėra labai ryškių iššūkių, kurie leistų mobilizuotis konservatorių rinkėjams. Supraskime, kad dėl Rusijos krizės dividendus susirenka Prezidentė, jos kalbos, reakcijos patraukia didžiąją dalį rinkėjų”, – sakė B. Ivanovas.
Ketinančių balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas per pastarąjį mėnesį sumažėjo 2 procentiniais punktais, rodo „Baltijos tyrimai”. Politologas tai sieja su tam tikru elektorato nuovargiu.
„Rolando Pakso neišrinkimo arba galimybių jį rinkti nebuvimo klausimas yra jau gerokai nusibodęs ir nebeatlieka tokio mobilizacinio vaidmens kaip pradžioje”, – teigė B. Ivanovas.
Kitų partijų reitingai – be pokyčių. Liepos mėnesį už Lietuvos socialdemokratų partiją rinkimuose į Seimą ketino balsuoti ketvirtadalis (25 proc.) 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų.
Jei liepą būtų vykę rinkimai į Seimą, panaši dalis gyventojų būtų balsavusi už šias 4 partijas – po 9 proc. už Darbo partiją, partiją Tvarka ir teisingumas bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, o 8 proc. respondentų atsakė, kad balsuotų už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.
4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų liepą ketino balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 3 proc. – už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, 2 proc. už Lietuvos žaliųjų partiją, o po 1 proc. rinkėjų palaikytų politinę partiją „Sąjunga Taip” bei partiją „Jaunoji Lietuva”. Kitas partijas palaiko mažiau nei po pusę procento respondentų.
