Lietuvos turinio kūrėjai už reklamą platformoje „YouTube“ dažnai gauna kelis kartus mažesnes pajamas nei kūrėjai Vakarų Europoje ar JAV. Pasak ekspertų, pagrindinė to priežastis – auditorijos geografinė rinka ir reklamuotojų kainos. Vis dėlto, specialistų teigimu, kyla klausimų, ar visi skirtumai pagrįsti vien ekonominiais veiksniais, todėl Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl didesnio skaidrumo kreipėsi į Europos Komisiją (EK).
LRTK Teisės skyriaus vedėjo Vadimo Gasperskio teigimu, turinio kūrėjų pajamos tiesiogiai priklauso nuo valstybės, kurioje yra jų auditorija, nes reklamuotojai patys pasirenka rinkas, kuriose nori rodyti reklamą.
„YouTube“ platforma nurodo, kad reklamuotojai gali pasirinkti geografines teritorijas, kuriose nori rodyti reklamą, o reklamuotojų konkurencija skirtingose rinkose nėra vienoda. Todėl skiriasi tiek reklamuotojų mokama suma už 1 tūkst. reklamos parodymų, tiek turinio kūrėjo faktiškai gaunamos pajamos“, – Eltai teigė V. Gasperskis.
Savo ruožtu bendrovės „Videotinklas“ direktorius Arvydas Semionovas pabrėžė, kad „YouTube“ reklamos sistema sukonstruota diferencijuotai, todėl kūrėjų gaunamos nėra vienodos.
„Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad pati „YouTube“ reklamos sistema nėra sukurta taip, jog visų šalių kūrėjams už reklamos parodymus būtų mokama vienodai. Didžiąja dalimi reklamos pajamos priklauso nuo konkrečios reklamos rinkos ir kiek reklamuotojai yra pasirengę mokėti už auditorijos pasiekimą. Todėl natūralu, kad Lietuvos kūrėjų pajamos dažniausiai yra mažesnės nei JAV, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės kūrėjų“, – Eltai komentavo A. Semionovas.
Lietuvos kūrėjų pajamos – kelis kartus mažesnės
Remiantis bendrovės „Videotinklas“ administruojamų kanalų duomenimis, Lietuvoje kūrėjų pajamos dažniausiai siekia apie 1–3,5 euro už 1 tūkst. monetizuojamų peržiūrų (RPM).
„Finansų, technologijų ir verslo temų kanalai paprastai pasiekia aukštesnius rodiklius, o pramogų, muzikos ar vaikų turinio kanalų RPM dažniausiai yra mažesnis. Vaikų turiniui papildomą įtaką daro ir reklamos personalizavimo apribojimai“, – sakė A. Semionovas.
Pasak jo, JAV auditoriją pasiekiantys kanalai paprastai uždirba gerokai daugiau.
„Palyginimui, dirbame ir su JAV auditorijai skirtais kanalais. Juose, kai didžioji auditorijos dalis yra iš JAV, RPM dažniausiai svyruoja apie 4–11 eurų už 1 tūkst. monetizuojamų peržiūrų. Kalbant iš praktikos, Lietuvos auditorijos peržiūros dažniausiai generuoja apie 2–4 kartus mažesnes pajamas nei Vokietijos rinkoje ir apie 4–6 kartus mažesnes nei JAV rinkoje. Pavyzdžiui, birželį Lietuvos kūrėjų RPM „YouTube“ duomenimis siekė 1,75 euro“, – teigė jis.
LRTK taip pat remiasi viešai prieinamomis analizėmis, kurios rodo panašią tendenciją.
„Viešai prieinamos trečiųjų šalių analizės rodo, kad skirtumai tarp atskirų valstybių gali būti kelių kartų dydžio. Pavyzdžiui, remiantis orientaciniais vertinimais, 100 tūkst. peržiūrų iš Vokietijos ar Švedijos galėtų atnešti maždaug du kartus daugiau pajamų negu toks pats peržiūrų skaičius iš Lietuvos, o JAV auditorijos atveju skirtumas galėtų būti dar didesnis“, – nurodė V. Gasperskis.
Pajamos priklauso nuo auditorijos
Anot V. Gasperskij, reklamos įkainiams įtakos turi ne tik auditorijos geografinė rinka, bet ir jos profilis, perkamoji galia, turinio tema, reklamos formatas, sezoniškumas bei bendra reklamos paklausa.
„Tai reiškia, kad Lietuvos turinio kūrėjas, kurio auditoriją daugiausia sudaro Lietuvos gyventojai, gali turėti mažesnes galimybes gauti pajamų iš reklamos negu analogišką turinį kuriantis asmuo, kurio auditorija yra, pavyzdžiui, Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Svarbu pabrėžti, kad lemiamą reikšmę paprastai turi ne kūrėjo gyvenamoji ar registracijos vieta, o jo žiūrovų geografija“, – sakė jis.
Tam pritarė ir A. Semionovas, pridurdamas, kad daugiau uždirba tie lietuviai, kuriems pavyksta pasiekti užsienio rinkas.
„Jeigu Lietuvos kūrėjas kuria anglišką turinį, kurį daugiausia žiūri JAV auditorija, jo vaizdo įrašuose bus rodomos JAV rinkai skirtos reklamos, todėl ir jo pajamos bus artimos JAV rinkos lygiui. Kitaip tariant, Lietuvos kūrėjas nėra automatiškai nubaudžiamas vien dėl to, kad gyvena Lietuvoje“, – aiškino jis.
Kūrėjai skirtumus pastebi nuolat
Pasak A. Semionovo, mažesnės pajamos yra viena dažniausiai tarp Lietuvos kūrėjų aptariamų temų.
„Kalbant apie kūrėjų reakciją, su tokiu nusivylimu susiduriame gana dažnai. Lietuvos kūrėjai neretai lygina savo rezultatus su Vakarų Europos ar JAV kanalais ir mato, kad surinkus panašų peržiūrų skaičių jų pajamos gali būti kelis kartus mažesnės. Tai viena dažniausiai tarp kūrėjų aptariamų temų“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, universalaus pajamų dydžio nėra, nes jį lemia daugybė veiksnių – nuo turinio temos ir auditorijos geografijos iki žiūrėjimo trukmės, reklamuotojų aktyvumo, sezoniškumo, auditorijos demografijos bei reklamos blokavimo įrankių naudojimo.
Tuo metu V. Gasperskis pabrėžė, kad teisėtų techninių priemonių pakeisti Lietuvos auditorijai taikomą reklamos vertę nėra.
„Vien paskyros šalies, mokėjimo adreso ar kūrėjo buvimo vietos pakeitimas savaime neturėtų lemti didesnių pajamų, jeigu turinį ir toliau žiūri ta pati Lietuvos auditorija“, – teigė jis.
Anot jo, praktikoje kūrėjai gali teisėtai siekti pritraukti auditoriją iš didesnės vertės reklamos rinkų – kurdami turinį anglų ar kitomis plačiau vartojamomis kalbomis, naudodami subtitrus, rinkdamiesi tarptautinei auditorijai aktualias temas ar bendradarbiaudami su užsienio kūrėjais.
Nors abu pašnekovai sutarė, kad pajamų skirtumus pirmiausia lemia auditorijos rinka, A. Semionovas atkreipė dėmesį, jog svarbu įvertinti, ar visus skirtumus galima paaiškinti vien ekonominiais veiksniais.
„Jei paaiškėtų, kad Lietuvos kūrėjams taikomos blogesnės sąlygos nei kitų panašaus ekonominio lygio Europos Sąjungos (ES) valstybių kūrėjams be objektyvių priežasčių, tai mažintų jų galimybes investuoti į kokybiškesnį turinį ir plėsti veiklą“, – sakė jis.
V. Gasperskio teigimu, būtent dėl informacijos stokos ir skaidrumo klausimų LRTK kreipėsi į EK.
„LRTK kreipėsi į EK, prašydama įvertinti, ar tokia praktika neprieštarauja ES vidaus rinkos principams ir nesudaro nevienodų sąlygų skirtingose valstybėse veikiantiems turinio kūrėjams“, – komentavo pašnekovas.
„Skaitmeninių rinkų aktas numato, kad prieigos valdytojai reklamuotojams ir leidėjams, jiems paprašius, turi teikti informaciją apie reklamos kainas, taikomus mokesčius, leidėjui tenkantį atlygį ir rodiklius, kuriais remiantis šios sumos apskaičiuojamos“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė ELTA, LRTK šių metų balandžio mėnesį pranešė, kad kreipėsi į EK, prašydama įvertinti vaizdo įrašų dalijimosi platformos „YouTube“ taikomas reklamos kainodaros praktikas skirtingose ES valstybėse narėse.
