• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Šeštadienis, 5 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso

Povilas Gylys
2014-09-17
Naujienos
0
DELFI (V.Kopūsto nuotr.)
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

 

                      K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis.

Norėčiau papildyti K. Girniaus argumentaciją. Pradėsiu nuo Baltijos šalių ir mūsų kaimynų – Lenkijos, statistikos. Žemiau pateikiu lentelę, iš kurios matyti ne tik minimalaus darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos dydžio, bet ir metinio bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, dydis. Pastarasis yra esminis, nes rodo, kokia nacionalinio produkto apimtis tenka kiekvienam šalies žmogui, skaičiuojant eurais pagal perkamosios galios paritetą (PGP).

 

 

 

Minimalus darbo užmokestis

 

 

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto)

 

 

Vidutinis pensijų dydis

 

 

BVP vienam gyventojui (PGP)

 

Pasaulio Banko duomenys

(2011-2013)

 

 

Lietuva

 

290 €

 

 678 €

 

 

240 €

 

18463,44 €

(44 vieta pasaulyje)

 

Latvija

 

320 €

 

 762 €

 

 

265 €

 

16541,46 €

(52 vieta pasaulyje)

 

Estija

 

355 €

 

1023 €

 

 

350 €

 

19379,22 €

(41 vieta pasaulyje)

 

Lenkija

 

406 €

 

 958 €

 

 

432 €

 

18006,76 €

(46 vieta pasaulyje)


                      Taigi, pateikta statistika rodo, kad pagal BVP tenkantį vienam gyventojui apimtį, pirmauja Estija. Ji užima 41 vietą pasaulyje. Po jos seka Lietuva, Lenkija ir Latvija. Išeitų, kad  visoms kitoms sąlygoms esant lygioms, didžiausią darbo užmokestį ir didžiausias pensijas galėtų mokėti estai. Po jos turėtų sekti lietuviai, lenkai ir latviai. 

                      Tačiau tikrovė yra kitokia. Mūsų vidutinė pensija yra mažiausia, o lenkų – didžiausia. Didžiausią minimalų darbo užmokestį taip pat moka lenkai. Estai yra antri, latviai – treti, o lietuviai – ketvirti. Pabrėžiu, lenkai su savo ~18,0 tūkst. eurų vertės nacionaliniu produktu vienam gyventojui, sugeba mokėti  406 eurus, o mes su 18,4 tūkst. eurų tik 290 eurų dydžio minimalią algą. Skirtumas yra ~120 eurų arba ~414 lito. Iš to seka iš pirmo žvilgsnio stulbinanti išvada: jeigu sukurtas metinis produktas Lietuvoje būtų skirstomas taip kaip Lenkijoje, minimalus darbo užmokestis mūsų šalyje jau dabar galėtų siekti ~1400 litų. O tai yra visai netoli to, ką prieš rinkimus siūlė Darbo partija – 1509 Lt. Įdomu, kodėl valdantieji į tai neatkreipė dėmesio. Taip pat ir Darbo partija. Ar tai širdies, ar proto problemos?

                      Peržvelkime ir kitus skaičius. Vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias Estijoje ~780 eurų. Ji, kaip minėta, ir gali daugiausia, nes sukuria didžiausią BVP vienam gyventojui. Po jų seka – lenkai, latviai ir, kaip visada paskutiniai, lietuviai.

                      Tenka paklausti mūsų valdžios ir nomenklatūros apskritai, kodėl „biedniausioje“ iš visų keturių šalių Latvijoje vidutinis darbo užmokestis yra net 84 eurų (arba 290 litų) didesnis nei Lietuvoje? O mus lyginant su šiek tiek mažesnį BVP vienam gyventojui turinčia Lenkija, vidutinė lietuvio alga net 280 eurų (arba 966 litų) mažesnė.

                      Ne mažiau šokiruojantys yra ir pensijų dydžio skirtumai. Aukščiausias pensijų lygis yra šiaip niekuo neišsiskiriančioje Lenkijoje. Mūsų vidutinė pensija nuo lenkiškos skiriasi net 192 eurais (662 litų). Ji taip pat yra mažesnė nei vidutinė latviška pensija. Tas skirtumas yra 25 eurai arba 86 litai. Primenu – lenkų galimybės yra daugiau mažiau tokios pačios kaip mūsų, o latvių –  mažesnės.

                      Laikas daryti apibendrinimus ir išvadas. Visos aukščiau minimos šalys, pagal savo BVP vienam gyventojui, priklauso tai pačiai kraštų kategorijai – esame vidutinio ekonominio  pajėgumo šalys. Nelabai skiriasi ir ekonominės politikos principai. Išskyrus tai, kad iki šiol Baltijos šalys neturėjo savarankiškos monetarinės politikos, o Lenkija turėjo ir žada ją išlaikyti.

                      Visgi jos pagal savo nacionalinio produkto paskirstymo principus kažkiek skiriasi. Lenkijoje ir Estijoje per metus sukuriamas produktas skirstomas teisingiau. Šiose šalyse nelygybė šia prasme yra mažesnė.

                      Prasčiausiai šiuo požiūriu atrodo Lietuva. Darbo užmokesčiui, pensijoms čia skiriama mažiausia naujai sukurto turto dalis.

                      Tokia padėtis, keičiantis valdžioms, nesikeičia. Ji išlieka iš esmės ta pati ir kai valdžioje yra proletariato interesų gynėjai – socialdemokratai, ir „mažąjį žmogų“ ginantys krikdemai.

                      Tiems, kas dar vis nesutinka su aukščiau pasakyta, siūlau pasižvalgyti po plačiąją Europą ir palyginti pagrindinius dydžius nagrinėjamo klausimo požiūriu. Kadangi šis tekstas publicistinis, nesieksime didelio akademinio tikslumo bei sistemiškumo. Svarbiausia čia bendras vaizdas. Taigi, paimsime tik keletą šalių, atstovaujančių skirtingus Europos Sąjungos regionus – Daniją, Vokietiją ir Graikiją.

                      Danijoje vidutinė mėnesinė alga bruto 2012 metais siekė 5119 eurų, Vokietijoje – 3391 eurų, o Graikijoje – 912 eurų. Palyginkime šių šalių BVP vienam gyventojui (PGP). Danijoje jis siekia 32489 eurus, Vokietijoje – 31574 eurų, o graikų rodiklis labai artimas mūsiškiam – 19554 eurai.

                      Ką rodo šie skaičiai? Iš jų matyti, kad nors Danijoje ir Vokietijoje kiekvienam gyventojui tenkantis per metus sukurtas nacionalinis produktas yra mažiau nei du kartus didesnis už mūsiškį, mūsų vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už   dangiškąjį 7,5 karto (!), o už vokišką – 5 kartus. Net Graikija sugeba mokėti absoliučiai ir santykinai didesnį vidutinį darbo užmokestį.

                      Vadinasi, ten randama galimybių darbuotojams skirti ženkliai didesnę BVP dalį nei Lietuvoje. Dėl to nežlunga nei verslas, nei biudžetas. Lietuva bando nukonkuruoti pasaulį mažomis algomis ir mažu biudžetu. Šiuo požiūriu esame pasiekę nemažai. Jei išvystytose šalyse darbo atlygio dalis  BVP siekia 50% arba daugiau, Lietuvoje darbuotojams tenka 40%.

                      Jeigu mūsų metinis nacionalinis produktas būtų skirstomas europietiškai, darbuotojai kasmet galėtų papildomai gauti 10-12 mlrd. litų. Šią sumą padalinkime iš darbuotojų skaičiaus – 1 mln. 300 tūkst. ir gausime orientacinį skaičių – 7,5 – 9,2 tūkstančio litų kiekvienam darbuotojui per metus. Padalinę iš 12 gautume mėnesinį priedą prie gaunamo mėnesinio atlygio už darbą.

                      Vadinasi, keliais šimtais litų didesnė mėnesinė alga nėra fantastika, o reali ekonominė galimybė. Suprantama, kad algos didinimas turi būti atsargus ir laipsniškas. Valstybė, verslas ir profesinės sąjungos turėtų į procesą žiūrėti sistemiškai. Deja, dabar nėra požymių, kad problema yra adekvačiai suvokta ir kad ją bandoma spręsti. Tiesa, iš tribūnų girdimos aimanos dėl masinės emigracijos, dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Tačiau aimanuotojai praktiškai nedaro nieko esminio, kad šios problemos būtų sprendžiamos. Dar daugiau, jie nenori pažvelgti tiesai į akis – žmonės palieka šalį dėl to, kad iš savo darbo neišgyvena, o taip pat dėl to, kad jaučia neteisybę, nors daugeliu atvejų jiems galėtų būti mokama daugiau, darbo atlygis yra neproporcingai mažas.

                      Todėl nuvertinti, devalvuoti žmonės juda ten, kur darbas vertinamas aukščiau. Su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis – šalies depopuliacija, piliečių nusivylimu ir t.t. Viso to priežastis – proto ir moralės stagnacija nomenklatūroje.

                      Stebint šią sąžinės, minties, taip pat ir veikimo stagnaciją, taip ir norisi rėžti: Lietuvos kairieji nebijo Karlo Markso, o mūsų, taip vadinami krikščionys, nebebijo Dievo.

                      Jei taip nebūtų, ir darbo užmokesčiui, ir pensijoms būtų randama daugiau pinigų. Nes jų, kaip parodėm, šiek tiek yra. Gal tada ir emigracija būtų mažesnė, ir valstybė būtų stipresnė. 

Kitas įrašas

Lito ir užsienio valiutų santykiai rugsėjo 17 dienai

Panašūs straipsniai

„Trakinių partizanų“ renginyje dalyvavo ir Nefų šeima: pirmasis rajono vadovas prof. dr. Saulius Nefas ir mokytoja ekspertė Dangira Nefienė, kuri sakė nepraleidusi nė vieno Trakiniuose vykusio renginio.

Trakiniuose pašventintas kryžius žuvusiems partizanams atminti

2025-07-05
6

Birželio 28 dieną, šeštadienį, po penkerių metų pertraukos, Trakinių kaime vėl vyko renginys, skirtas 1945 metų vasarą trisdešimt trims žuvusiems...

Anykščių rajono tarybos nariai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai (iš dešinės) Šarūnas Grigonis, Gabrielė Griauzdaitė-Patumsienė ir Vytautas Bernatavičius tikino, kad  bandymas riboti iš rajono biudžeto remiamų projektų viešinimą yra nepagrįstas.

Valdžia toliau ieškojo būdų, kaip mažinti viešumą

2025-07-05
7

Po skandalo, kai paaiškėjo, jog Anykščių rajono savivaldybės paramą (beje, kas buvo įsigyta už paramą, mokesčių mokėtojams taip ir liko...

Tarp paklausiausių profesijų rajone – valytojas

2025-07-05
0

Tarp paklausių profesijų Anykščiuose įsitvirtino nauja profesija – valytojas.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiuo metu valytojas darbą gali rinktis net iš...

Savaitgalio diskusija: Kur žadėtasis gelbėtojo postas?

2025-07-04
7

Orai geri, anykštėnai ir turistai gaivinasi Šventosios upės bangose, o beveik 20 metų kurorto statuso siekiančiuose Anykščiuose šią vasarą taip...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Trakiniuose pašventintas kryžius žuvusiems partizanams atminti
Valdžia toliau ieškojo būdų, kaip mažinti viešumą
Tarp paklausiausių profesijų rajone – valytojas
Savaitgalio diskusija: Kur žadėtasis gelbėtojo postas?
Garbės piliečio kandidatūros dar nesvarstė
JUODARAGIO kino vakaras bibliotekoje

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 4 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 3 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 2 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje skirtingai keitėsi ir pastarąją savaitę
Seimo narys T. Tomilinas COSAC pirmininkų susitikime: už spartesnę ES plėtrą ir tvirtą paramą Ukrainai
Rusija įvykdė didžiausią per visą karą ataką prieš Ukrainą
Geografijos egzaminą jau išlaikė 8,3 proc. vienuoliktokų, fizikos – apie 6 proc. visų laikiusiųjų
Gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais, pasitikėjimą susigrąžino kariuomenė
Petrui Gražuliui prokuratūra dėl LGBTIQ+ bendruomenės niekinimo siūlo skirti 10 tūkst. eurų baudą

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In