Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir Ignalinos visuomenes sveikatos biuras primena, kad Jungtinių Tautų iniciatyva kasmet spalio 1 d. minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena (angl. International Day Older Persons). Visuomenės sveikatos biuras sveikina visus Anykščių rajono pagyvenusius žmones ir linki būti visada aktyviems, judėti šiandien dėl rytojaus. Visuomenės sveikatos biuro patalpose (J. Biliūno 19, Anykščiai) paruoštas naujas sveikatinimo žinių stendas „Sveikas senėjimas“. Kviečiame susipažinti. Sveiko senėjimo Lietuvoje užtikrinimo veiksmų planas Kodėl pasaulyje taip susirūpinta vyresnio amžiaus žmonių problemomis, jų sveikatos priežiūra? Todėl, kad pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta didžiuliai demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja socialinių ir ekonominių šio reiškinio sąlygojamų problemų. Kas ketvirtas Europos gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų. Prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys beveik trečdalį visų gyventojų. Lietuvoje vyresni nei 60 m. gyventojai 1990 m. sudarė 16 proc., 2003 m. – 20 proc.; prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie 27 procentus. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. Daugiausia jų yra Ignalinos, Anykščių, Alytaus, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Visagino, Neringos, Mažeikių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Pagyvenusių žmonių daugiau gyvena kaime. Vyresnio amžiaus moterų yra 1,8 karto daugiau negu vyrų. Sparčiai didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui visuomenėje, ateityje nepaliaujamai didės poreikis sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugoms, dėl to sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sistemoms netgi gali grėsti bankrotas. Todėl vienas iš svarbiausių valstybių uždavinių šiuo metu yra užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą, pritaikyti ją prie senėjančios visuomenės poreikių. Kas naujo Lietuvoje, siekiant užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą, pritaikyti ją prie senėjančios visuomenės poreikių? Šių metų liepos 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planą (TAR, Nr. 2014-10374), kuriame aprašyti stateginiai tikslai ir priemonės, kurių įgyvendinimas sudarys sąlygas pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei išorinių priežasčių. Numatytos priemonės turėtų pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatą, jų gyvenimo kokybę, didinti jų integraciją į visuomenę, darbingumą ir fizinį aktyvumą. Siekiant Veiksmų plano tikslų numatoma sveikos gyvensenos ir kitų profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, griuvimų prevencija, psichikos sveikatos gerinimas, sveikatai palankių sąlygų darbe kūrimo skatinimas, kompleksinių slaugos ir geriatrinių (su organizmo senėjimu susijusių) sveikatos priežiūros paslaugų tinklo optimizavimas. Veiksmų plane numatytoms priemonėms įgyvendinti per 10 m. numatoma iš įvairių finansavimo šaltinių (valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių organizacijų paramos ir kt. ) skirti apie 160 mln litų. Kokių rezultatų galime tikėtis, įgyvendinus naujojo Veiksmų plano priemones? Numatoma, kad pagerės vyresnio amžiaus žmonių žinios apie sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką (nuo 2,1 iki 3,5 proc. išaugs sveikatos mokymo renginiuose dalyvavusių vyresnio amžiaus žmonių skaičius), jie bus fiziškai aktyvesni (3 proc. padidės ne mažiau 150 min. per savaitę skiriančių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai žmonių skaičius), mažiau sirgs gripu (nuo 17,3 iki 30 proc. padaugės pasiskiepijusių nuo gripo). Planuojama 9 proc. sumažinti traumų, patirtų dėl griuvimų paslydus lygioje vietoje, skaičių. 30 proc. padidinti suteiktų psichikos sveikatos paslaugų skaičių, pagerinti ankstyvą psichikos sutrikimų diagnostiką ir savalaikę pagalbą. Siekiant prailginti vyresnio amžiaus darbuotojų darbingą amžių numatoma pagerinti profesinės sveikatos paslaugų prieinamumą, pertvarkant profesinės sveikatos paslaugų teikimo ir organizavimo sistemą, įdiegiant įmonėse geros praktikos metodikas. Gerinant geriatrinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą planuojama įsteigti du specializuotus geriatrijos centrus Vilniuje ir Kaune, įkurti (atnaujinti) 11 geriatrijos skyrių rajoninio lygmens ligoninėse, 30 geriatrinių konsultacinių kabinetų poliklinikose ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kelti ten dirbančių gydytojų ir slaugytojų kvalifikaciją. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas
