Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
“Kalendorinis pavasaris prasidėjo, tad saulutė ir šiluma mus pradėjo lepinti.tačiau ugniagesiai gelbėtojai visada su nerimu pasitinka šį nuostabų metų laikotarpį, kadangi su pavasariu prasideda didieji tvarkymosi darbai buityje ir gamtoje. Prasideda pavasarinis žolės deginimas su labai skaudžiomis pasekmėmis”, – “Anykštai sakė Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybosValstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius
Laurynas GABRILAVIČIUS, perspėdamas, kad už žolės deginimą gresia baudos.
Per 2015 metus Anykščių rajone kilo 120 gaisrų, o atvirose teritorijose iš to skaičiaus net 67. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūsta arba traumuojami žmonės. Vien šiais 2016 metais, jau užregistruota 8 žolės gaisrai, kurių metu išdegė 887 arai žolės.
Degant žolei, išdega keletas centimetrų derlingo dirvožemio sluoksnio su augalams reikalingomis mineralinėmis medžiagomis. Tą išdegusį derlingą sluoksnį lengvai nuplauna lietaus vanduo, išpusto vėjas, o į vandens telkinius nuplauti pelenai keičia nusistovėjusią jų rūgštinę – šarminę terpę. Laiku neužkirtus kelio plintantiems žolių gaisrams, liepsnos persimeta į miškus, aukštapelkes, durpynus, pastatus.
Kiekvieną pavasarį rajone, padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Žolės gaisrams gesinti išleidžiamos didžiulės lėšos. Gesinant žolės gaisrus, priešgaisrinės pajėgos negali atitinkamai reaguoti į kitokio pobūdžio iškvietimus, laiku suteikti pagalbos žmonėms kitos nelaimės atveju. Taip pat ugniagesiai gelbėtojai atiduoda didžiules pastangas degančios žolės gesinimui, to pasekoje jie negali pilnu pajėgumu dirbti nuvykę į kitą iškvietimą. Dar viena problema ta, kad nuvykę į rajoną gesinti degančios žolės, jie negali operatyviai sureaguoti į kitą iškvietimą, nes išvykę iš padalinio kuris yra įsikūręs rajono centre, atstumas iki rajono ribų didėja, tad ir atvykimo laikas į įvyki ilgėja.
Aišku, kad pakilusi saulutė pavasarį sužadina norą apsitvarkyti savo kiemus, ūkius, tačiau tai daryti reikia labai atsakingai, privalu griežtai laikytis priešgaisrinių reikalavimų. Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Šiuos deginimus atliekant reikia nuolat stebėti, o kai jos baigs degti – smilkstančią gaisravietę privalu užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis. Reikia priminti, kad pagal rajoninės valdžios nutarimą, draudžiama iš vis deginti žolę, šiukšles, kūrenti laužus miesto ribose ir miesteliuose.
Griežtai draudžiama deginti sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus.
Už minėtų reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Gali būti paskiriama bauda piliečiams nuo 28 iki 231 euro, o pareigūnams nuo 57 iki 289 eurų.
Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – bauda piliečiams nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnams nuo 150 iki 347 eurų.
Žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie savo žemėje pastebėję žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, nesiėmė priešgaisrinės apsaugos priemonių, pareigūnai gali skirti nuo 28 iki 173 eurų baudą.
Praėjus masiniam pievų deginimui, suvešėjus augmenijai, nešienautą pievą uždegti jau būna sunkiau, tačiau durpingose vietose lieka židiniai, kurie smilksta, vėliau prasideda degimas atvira liepsna, ko pasekoje užsidega durpynai ir durpingos pievos. Šalia gyvenantys žmonės praneša priešgaisrinei tarnybai apie tai, kai jau dūmuose skendėja ištisi kaimai, tada vėl prasideda sunkus ir alinantis darbas norint užgesinti durpingus židinius. Už durpynų ir durpingų pievų deginimą taip pat yra administracinė atsakomybė: nuo 86 iki 231 euro, o už nepranešimą priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpynus – bauda nuo 57 iki 115 eurų.
Protingiausiai būtų nesukelti gaisro, t.y. prieš uždegant degtuką ar neatsargiai elgiantis su ugnies šaltiniais, pagalvoti, kad per trumpą laiką ugnis tampa nesuvaldoma, o pasekmės labai tragiškos ir liūdnos.
Dera žinoti, kad nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti užplakant šakomis ir užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Pamačius, kad ugnies nepavyks nuslopinti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
