Yra Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas“, bus Laimo Fergizo išvarymas. „Ir mes išvarėm!“ – penktadienį šaukė Kęstučio Tubio komandos entuziastai. Ok. Išvarėte. Laimite. Kol kas. Kol ir jus išvarys…
Buvusio K. Tubio bendražygio, ginklanešio, advokato, atstovo spaudai, ypatingųjų užduočių atlikėjo L. Fergizo išvarymas iš pobuvio neskanus ir neetiškas, bet labai iliustratyvus.
Esu įsitikinęs, kad Laimą pasivedėjusi į šalį savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė veikė ne savarankiškai. Gal jai konkrečios užduoties išvyti L. Fergizą ir nebuvo duota, bet ji žino, ką reikia mušti, žeminti, rodyti vietą.
Čia ir bėda. Ne K. Tubio kerštas. Norėjau rašyti – kvailas kerštas. Bet kerštas savo esme protingas nebūna. Keršytojas niekada neišlošia. Gali jausti pasitenkinimą, palengvėjimą atkeršijęs, bet medaliai už kerštą nėra dalinami. Formuluotė „kerštingas žmogus“ neturi teigiamos konotacijos.
Dar blogiau už keršytojus yra jų įrankiai. Įrankiai – didysis Anykščių dabarties blogis. Taip lengvai tas, labiausiai Anykščiuose norintis mušti (vardo, kaip valdovo Voldemorto, neminiu, nes esu labai atsargus), randa įrankius, inventorių.
K. Tubio (ups, išsprūdo, paminėjau) bendražygius, sakysit, inventoriumi vadinti negražu. Gražu. Negražu būtų, jeigu juos vadinčiau šakalais. Bet esu labai išsilavinęs ir kultūringas, todėl I. Eidrigevičienės šakalu nevadinu. Kita vertus, ir giminė netinka. Negali moteris būti šakalu, turi būti šakale. Neskamba. Negerai. Noriu, kad skambėtų.
Ką nors iš ko nors apčiuopiamo atimti, nubausti, iš darbo išmesti yra lyg ir rimtas veiksmas, natūraliai keliantis, privalantis kelti diskusijas. O čia, pamanykit, iš L. Fergizo vandens taurę atėmė ir iš koplyčio antrojo aukšto išvarė. Gali bet kada pats vienas į antrą aukštą užlipti ir vandens įsipilti. Nesureikšminkim? Nemanau. Man toks valdininkų elgesys yra bjauriausias. Kaip spjūvis į veidą. Jeigu duos plyta per galvą, gali ir užmušti. Būti užmuštam blogai. Nuo spjūvio dar nieks nenumirė. Lyg ir nieko tokio. Spjaudykimės.
Kokio velnio tas L. Fergizas lipo į antrąjį Anykščių koplyčios aukštą? Juk žino, kad K. Tubis jo nevirškina, žino, kad bus išmestas… Šiuo atveju manau, kad Laimas net nesusimąstė, kad jis bendroje viešoje erdvėje K. Tubio inventoriui užklius. Kitais kartais, kur galbūt ir jaučia, kad rajono valdovą erzina savo buvimu, bet vis tiek būna, Laimas, manau, eina todėl, kad jis laisvas žmogus. Laisvas būti, kur nedraudžiama, laisvas elgtis taip, kaip leidžia įstatymai, taip, kai nepažeidžiamos kitų teisės ir asmeninės erdvės.
Valdžia privalo ne tik priimti ir suprasti, bet ir atstovauti visų interesams. Net ir tų, kurių nemėgsta, net tų, kurie balsuoja už „velnias žino ką“ (vienam „velnias žino kas“ yra „Nemuno Aušra“, kitam – konservatoriai). Laimo buvimas pobūvyje buvo tiesiog buvimas. Nieko daugiau. Jokios potekstės.
Nebent kam nors jis įžnybo, bet, regis, neįžnybo…
L. Fergizo išvarymas nesuniokojo jo. Man atrodo, kad tas žmogus nėra linkęs į depresiją. Nesižudys. Išgyvens. Bet, mieli įrankiai, suformavę tokias keršto tradicijas, jas srėbsite dar dešimtmetį po K. Tubio. Nors gal ir ne. Gal įrankiams viskas gerai…
Kolektyvinė sąmonė, kolektyvinė atsakomybė, kolektyvinis orumas… Kėsinantis į individualų orumą niokojamas kolektyvinis orumas. Kolektyvinis orumas – kaip balionas: pradūrei skylę, oras išėjo, orumo nebėr, lieka tik gumos gabalas, skuduras…
Apibendrinimas:
Kas teisus?
Teisiškai ir pilietiškai: Jei renginys vyko bendroje, viešoje savivaldybės erdvėje,
L. Fergizas turėjo pilną teisę ten būti.
Išvarymas dėl asmeninių politinių nesutarimų pažeidžia viešųjų institucijų etikos principus.
Politinio pragmatizmo požiūriu:
Valdančioji komanda elgėsi pagal principą „kas ne su mumis, tas prieš mus“, demonstruodama savo įtaką vietos lygmeniu, nors tai, autoriaus taikliu pastebėjimu, labiau primena trumparegišką kerštą, o ne brandžią lyderystę.
Tobula.Ir tiesa.
Dabar orumas prabanga.
Puikūs palyginimai.Ypač šakalai.
Buvo priedai, ponai valdininkai gaudavo prekes kelelapius…..dabar kinai tvarko ruzzijos miškus…gyventa tuo laiku,žinoma viskas….statė komunuzmą,o subirėjo tavo sovietizmas…..kas į užsienį išvažiuodavo normaliai,sekdavo kagebistai….idealumą radai ,kagebiste.
Tam Jo.
Vidmantai Šmigėlski man jūsų snūkis primena ąrklio užpakalį kaip ir buvusio prokuroro Arėnijaus Baltrušaičio snūkis kaip ąrklio užpakalis.
Tai kas čia taip parašė?Šakalas?Ar įrankis,?
Tai kokia nekultūra,toks ir skyrius.
O kaip piktinosi, kad administracijos direktorė, juristė informavo tarnybas apie Tubio apsilankymus administracijos pastate !!!!!!!! Nors kardomoji priemonė buvo aiški – draudžiama. Manu, kad po tokių Tubio pažeidinėjimų ir apsisprendė Tubio bendražygiui Skverneliui uždėti apykoją.
Tarybų Lietuva dažnai atsimenama kaip ramaus, stabilaus ir užtikrinto gyvenimo laikotarpis, kurį daugelis prisimena su gilia nostalgija.
Kiekvienas pilietis turėjo užtikrintą darbo vietą ir stabilias pajamas. Valstybė suteikdavo gyvenamąjį plotą, nereikėjo dešimtmečiais mokėti didžiulių banko paskolų. Nulinis nedarbas: Visuomenėje nebuvo baimės dėl rytojaus ar netikėto atleidimo iš darbo.
Sveikatos apsauga: Medicinos paslaugos ir gydymas sanatorijose buvo visiškai nemokami ir prieinami kiekvienam. Kokybiškas švietimas: Mokslas nuo pradinės mokyklos iki universiteto buvo nemokamas, o studentai gaudavo stipendijas.
Veikė gausybė nemokamų būrelių, pionierių stovyklų ir sporto sekcijų.
Pigus poilsis: Kelialapiai į Palangos, Nidos ar Druskininkų kurortus kainuodavo simboliškai. Kultūros prieinamumas: Teatro, kino ir koncertų bilietai buvo pigūs, todėl menas buvo prieinamas masėms. Knygų kultas: Literatūra ir spauda buvo leidžiama milžiniškais tiražais, o žmonės daug skaitė.
Saugios gatvės: Nusikalstamumo lygis buvo minimalus, vaikai galėdavo saugiai žaisti kiemuose iki tamsos. Nuoširdus bendravimas: Nesant materialinės prarajos tarp žmonių, kaimynystė ir draugystė buvo nuoširdesnė.
Maisto kokybė: Produktai buvo gaminami pagal griežtus standartus, be cheminių priedų ir konservantų. Buvo rūpinamasi miškais.
Nuo pokario miškų šalyje padaugėjo, nes buvusios privačios ar nenaudojamos žemės buvo masiškai atsodinamos .Miškai buvo traktuojami kaip medienos pramonės išteklius, todėl planais paremti kirtimai vyko intensyviai.
Dideli plotai nukentėjo nuo plataus masto melioracijos, kai buvo nusausinami pelkynai ir pažeidžiami natūralūs miško hydrologiniai režimai. Visuomenė negalėjo laisvai spęsti ar kritikuoti miškų tvarkymo, nes viską spręsdavo Partijos ir valstybės institucijos.
Kai nueini prie buvusio miško, randi pakrašty paliktą alksnių ir krūmų juostą, o giliau traktoriais išmaltos duobės,šakų ir krūmų sąvartynai. Kalbėjo: po Nepriklausomybės atgavimo Lietuva atsigaus ,kai užaugs Nepriklausomybės laikų karta.
Užaugo ir subrendo godžių savanaudžių,dar ir menkai išprususių socialinių trumparegių karta. būk tai ,,verslininkai”.
Prie ruso buvo geriau – rusai turėjo supratimą, kad medžiai valo orą, gamina deguonį, sulaiko vėją, sulaiko pustomą sniegą, miestuose buvo pilna medžių, keliai apsodinti medžiais – buvo rūpinamasi daugumos gerove, o prie buržujų tvarkos tai pirmiausia buržujų gerovė ir pelnai.
Kur šitie gerieji žmonės buvo, kai valdžia pusantro tūkstančio hektarų Kapčiamiesčio sengirės atidavė ir 5 draustinius, natūra. Kinija medienos eksporto lyderė Europai ir Amerikai, nors Kinijoje uždrausta kirsti medžius. Jie skuta Sibirą.
Vilniuje, vis galvoja, kaip daugiau medžių iškirsti, kad vilniečiai kuo daugiau dustų ir sirgtų. Vilniečių Vilniuje dabar mažuma. Jie prispausti, užgniaušti ir inteligentiškai nuolankūs. Ateiviai valdo, jie agresyvūs ir tvarko Vilnių sau finansiškai naudingai. Vilnius -jiems pofig.
Ir vėl bus išrinktas meras- ateivis. Šiuo atveju Benkunskas mano kraštietis Šilutiškis,kaip ir Žemaitaitis, Valinskas. Techniškai mes pamariečiai nuo Šilutės krašto tiek Vilniuje,tiek Kaune esame atėjūnai ir stumiame savo agresyvią german -žemaitišką laikyseną.
Mažoji Lietuva buvo ankščiau Vokietijos teritorija, todėl ir mentalitetas pas mus visai kitoks,nei likusioje Lietuvoje.
Jei Rusija naikino ir naikina miškus, tai niekaip nepateisina miškų naikinimo Lietuvoje. Antra- tokių greičiu, kaip dabar miškai naikinami modernia technika – sovietmečiu,rankiniais pjūklais ir kirviais tikrai nebuvo įmanoma.
Žvelgiant iš kito kampo žaliesiems plotams prižiūrėti reikia daug žmonių rankų, o plytelių prižiūrėti praktškai nereikia visiškai. Visus tokius darbus nudirbančių ir miestus išblizginančių pašalpinių ateityje vis mažės. Ana gausi, užsienyje gyvenančių lietuvių ir nereiklių posovietikų karta po dvidešimt metų pereis į pensininkų kategoriją.
Prieš trisdešimt metų politikų pasirinkta strategija visos Lietuvos sąskaita NT vystytojų džiaugsmui iš Vilniaus padaryti pasaulinio lygio ir modernumo megapolį vykdoma pilnu tempu. Visi anksčiau palikti laisvi plotai prikaišomi naujų pastatų, infrastruktūra perkuriama pagal naujausias mados tendencijas.
Dabar Vilnius sodina krūmus, kurie nepritaikyti vietos sąlygoms ir greitai nudžius. Savivaldybės draugeliams naudinga. Kuo daugiau daigelių, tuo daugiau pinigėlių įsisavinama.
Jokios ten irklavimo bazes nebus. Bus kaip su šv.Jokūbo bažnyĉios užstatymu, statant melavo fotkėse ant pastato apie tarptautinę mokyklą vaikučiams, vaikučių net fotkes su uniformomomis kišo ir pyst bažnyčios teritorijoj vietoj mokyklos viešbutis atsidarė. Taip ir ten į kals viešbutį, pudrindami smeganus apie irklavimą.
Medžiai ir žolė šiais laikais atrodo prasčiokiškai. Turi būti tik plytelės ir pakaišioti mutantai. Ir ne tik Vilniuje, tas pat vyksta ir kitur ,pastatė suolelių, o žmonės nelabai ir atsisėda nes saulė svilina, o jokio pavėsio.
Lietuva tapo viena iš labiausiai korumpuotų valstybių – už pinigus galima nusipirkti bet kokį valdininką, pvz. Vilniuje Kauno gatvėje Iki prekybcentrio naikinimas ir daugiabučio statyba, nors pagal miesto projektą ten buvo draudžiama statyti daugiabučius.
Tūlas lietuvis nori turėti 100 hektarų žemės, kur galėtų su arkliu pajodinėti, truputį miškelio ir būtinai dar prieiga prie ežero ar upės. O kiti tegul atvažiuoja pakariauti ir apsaugoti tūlą lietuvį ir tegul jie gyvena susigrūdę barakuose.
Kai kvaišos iškirto medžius Vilniuje pilies kalno šlaituose Gedimino pilis pradėjo slinkti žemyn. Kas atsakys už tą idiotišką sprendimą? Kaip toje patarlėje:
– Kas padarė gerą?
– Aš.
– Kas prišiko kamarą?
– Nežinau…
Vos ne kiekvienam reikia šuns ! Ne vaiko reikia šeimoms reikia ,bet šuns ! Pilni paplūdimiai šunų ( be antsnukių,! Jis geras kol neikanda ! Pilnos gatvės su šunimis. Ar čia nauja mada ,trendas ?
Kokia Lietuva bus po 20-30 metų ? Kad bus ne balta tai tikrai.
Rusų turėjo supratimą?Kiaulę per tris mėnesius auginę pasikersdavo.O lietuviai ir dešras,skilandžius,lašinius darydavo….išmokino rusus.Čekistsi sunaikino normalius,protingus federacijos žmones .Tu čia litanijų nerašyk.Gyveno žmonės.Atsimena..Jaunimui dzinnnn.