Buvusiai balerinai Genovaitei Sabaliauskaitei balandžio 2-ąją sukako 95-eri.Trečiadienį, balandžio 4-ąją, rodomą „Barboros Radvilaitės“ spektaklį Nacionalinis operos ir baleto teatras skiria lietuvių baleto primadonos jubiliejui pažymėti.
Raudonojoje teatro fojė bus atidaryta primabalerinos kūrybinį kelią menanti paroda.
G. Sabaliauskaitė 1923 m. pavasarį gimė Kaune. Čia 1934-1938 m. lankė Valstybės teatro baleto studiją. Joje mokėsi pas žymius to meto baleto artistus – Verą Nemčinovą, Bronių Kelbauską. 1938-1940 m. buvo Valstybės teatro baleto solistė, tačiau norėjo tobulėti ir 1941 m. išvyko tobulintis į Leningrado choreografijos mokyklą pas garsiąją pedagogę Agripiną Vaganovą. Prasidėjus karui, kartu su Leningrado S. Kirovo operos ir baleto teatru buvo pasitraukusi į Permę. 1944 m. sugrįžo į Lietuvą ir iki 1965 m. šoko Lietuvos operos ir baleto teatre.
Šio teatro scenoje sukūrė įsimintinus pagrindinius vaidmenis Piotro Čaikovskio baletuose „Miegančioji gražuolė“ ir „Gulbių ežeras“, Boriso Asafjevo balete „Bachčisarajaus fontanas“, Reinholdo Gliero balete „Raudonoji aguona“, Aleksandro Glazunovo balete „Raimonda“, Aramo Chačaturiano balete „Spartakas“, Maurice’o Ravelio „Bolero“, taip pat lietuviškuose baletuose: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“, Juozo Indros „Audronė“, Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“ ir daugelyje kitų tuometinių spektaklių. Kartu su nuolatiniu scenos partneriu Henriku Baniu (1927-1986) gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Birmoje, Kambodžoje. Pasirodydavo ir įvairiuose Sovietų Sąjungos teatruose.
1965-1968 m. jau pasitraukusi iš scenos G. Sabaliauskaitė dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro baletmeistere. Šiame teatre, dar būdama baleto soliste, pati yra pastačiusi du spektaklius: 1954 m. sceną išvydo jos „Kopelija“, o 1962 m. – „Frančeska da Rimini“.
Nuo 1952 m. G. Sabaliauskaitė dirbo ir Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, buvo jos choreografijos skyriaus (dabar – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius) viena iš steigėjų, kelerius metus jam vadovavo. 1970-aisiais metams buvo išvykusi į Santjagą, kur dirbo Čilės nacionalinio baleto trupės baletmeistere.
Sulaukusi 55-erių, 1978 m. G. Sabaliauskaitė persikėlė gyventi į Vakarų Vokietiją. Šiuo metu baleto veteranė dienas leidžia viename iš Manheimo miesto pensionų.
