Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) šią savaitę surengė pasitarimą savo veiklos zonos ligoninių vadovams. Šį kartą ligonių kasos specialistų pateiktų ataskaitų rezultatai parodė, kad panašiose rajonų ligoninėse labai skiriasi specialistų konsultacijų ir kitų gyventojams teikiamų stacionarinių paslaugų rodikliai. Kai kurie iš jų – tiesiog išskirtiniai, lyg tam tikruose rajonuose praėjusiais metais būtų siautusios ligų epidemijos.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pažymi, kad pernelyg dideli išskirtinumai, kuriuos rodo analizės, ateityje formuos Panevėžio TLK kontrolės kryptis: bus siekiama nustatyti, ar atskirose ligoninėse tikrai būta ligų antplūdžio, ar tai susiję su ligų kodavimo standarto interpretacijomis gydymo įstaigose.
Pasak direktoriaus, šio pasitarimo tikslas – suteikti galimybę ligoninių vadovams tarpusavyje palyginti vadovaujamos įstaigos ir kolegų teikiamas paslaugas, jų struktūrą, padiskutuoti, iš kur atsiranda tokie dideli skirtumai ir pasitarti, kaip jų išvengti.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė pasitarime pastebėjo, kad paguldymų į ligoninę skaičius, tenkantis šimtui gyventojų (standartizuotas hospitalizacijos rodiklis), daugelyje Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybių 2017 m. buvo mažesnis nei 2016 m. Pernai šis rodiklis mažiausias buvo Panevėžio ir Molėtų rajonuose bei Panevėžio mieste – mažesnis už šalies vidurkį (19) ir tai gera tendencija. Kita vertus, Visagino mieste ir Biržų rajone rodiklis pernai buvo didžiausias – atitinkamai 22,1 ir 20,8 atvejų, tenkančių šimtui gyventojų.
Susitikime pasidžiaugta, kad Respublikinėje Panevėžio, Rokiškio rajono ligoninėse daugėjo dienos chirurgijos paslaugų, daugumoje ligoninių augo dienos stacionaro, priėmimo-skubiosios pagalbos, stebėjimo paslaugų apimtys, taip pat daugėjo slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios stacionarinės pagalbos, ambulatorinės chirurgijos paslaugų. Nors paprastų konsultacijų skaičius per metus sumažėjo 3,3 proc., tačiau 13,4 proc. išaugo išplėstinių konsultacijų skaičius. Panevėžio TLK veiklos zonoje 2,7 proc. sumažėjus prirašytų gyventojų skaičiui, apskritai gyventojams suteiktų stacionarinių paslaugų sumažėjo 5,5 proc.
Panevėžio TLK veiklos zonos gydymo įstaigose pernai populiariausios buvo radiologo, echoskopuotojo, oftalmologo, neurologo ir ortopedo-traumatologo paprastosios bei suaugusiųjų fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo, kardiologo, endokrinologo, akušerio-ginekologo ir ausų-nosies-gerklės specialisto išplėstinės konsultacijos.
Panevėžio TLK nustebino tai, kad analizės atskleidė neįtikėtinų dalykų. Pagal jas, pavyzdžiui, išeitų, kad Visagino, Utenos ligoninėse anesteziologo-reanimatologo paslaugų 2017 m. suteikta daugiau nei Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Stebėtinai daug akių, ausų-nosies-gerklės ligų specialistų konsultacijų su papildomais tyrimais ar procedūromis suteikta taip pat Visagine, o tokių FMR gydytojo, akušerio-ginekologo, pulmonologo išplėstinių konsultacijų – Utenos ligoninėje.
J. Narbutas atkreipė dėmesį, kad apie kokias nors epidemijas atskirose Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybėse 2017 m. nebuvo girdėti, gyventojų sudėtis, gamta Lietuvos rajonuose yra panaši, tad didelius skirtumus greičiausiai lėmė tai, jog kiekviena ligoninė turi labiausiai mėgstamas ir nemėgstamas diagnozes, labai plačiai interpretuoja ligų kodavimo standartą.
Panevėžio TLK vadovas, pristatė dažniausiai pasitaikančias diagnozes stacionaruose, priminė, kad guldymo į ligonines dėl kai kurių ligų galima išvengti. Iš analizės rezultatų, anot direktoriaus, susidaro įspūdis, kad, tarkime, anykštėnus į ligoninės patalą masiškai guldo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, aterosklerozė, uteniškius ir biržiškius – širdies, nervų sistemos, stuburo ligos, kvėpavimo takų infekcijos, pasvaliečius ir zarasiškius – ausų uždegimai ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, visaginiečius – nechirurginės stuburo ligos, rokiškėnus – sudėtingos būklės širdies sutrikimai ir kt.
Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė pažymėjo, kad guldymas į ligoninę dėl dažniausiai ambulatoriškai gydomų ligų rodo prastą lėtinių neinfekcinių susirgimų valdymą ambulatorinėje grandyje.
Pasitarime pristatyti ligoninių operacinių užimtumo rodikliai, teikiamos greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugos. Panevėžio miesto GMP stoties direktorei Rūtai Ramoškienei priminus, kurios GMP paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurios – ne, bei paraginus ligoninių vadovus sudaryti bendradarbiavimo sutartis su pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kad dėl nenumatyto paslaugų apmokėjimo tarp įstaigų netektų kentėti pacientams, kilo plati diskusija. Pasitarimo dalyviai kėlė pervežimų, konsultacijų apmokėjimo problemas, tvirtino, kad gautos pajamos už GMP automobiliu atvežtų pacientų konsultavimą yra daug mažesnės nei tektų mokėti kitai įstaigai už tų pačių pacientų pervežimą. Ligoninių vadovai tvirtino, jog reikalinga keisti teisės aktus, susijusius su pacientų pervežimais.
