Vyriausybėje surengtame tarpinstitucinės darbo grupės pasitarime svarstyta, kaip stabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą ir bendromis jėgomis padėti didžiulius ekonominius nuostolius dėl jo patiriantiems ūkiams. Žemės ūkio ministerija pateikė ne vieną naują pasiūlymą.
Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, kiaulininkystę Lietuvoje plėtoti turi teisę tiek smulkieji, tiek didieji kiaulininkystės ūkiai, tačiau visi jie turi griežtai laikytis nustatytų biosaugos reikalavimų. Labai svarbu aktyvinti šernų medžioklę, stiprinti ūkių veterinarinę kontrolę, vykdyti švietėjišką veiklą.
Žemės ūkio ministerija pasiūlė kuo greičiau patvirtinti smulkiesiems ūkiams naudingą pasiūlymą, kuriuo galėtų pasinaudoti ir iš kiaulininkystės savo noru pasitraukti smulkieji kiaulių augintojai, neketinantys ar neturintys galimybių laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų.
Pirminis ŽŪM pasiūlymas buvo skirti 100 Eur už paskerstą kiaulę ir 1500 Eur paramą kitiems ūkiniams gyvūnams įsigyti, jei laikytojas įsipareigoja 3 metus neauginti kiaulių.
Taip pat buvo pasiūlyta stiprinti kontrolę kiaulininkystės ūkiuose ir tiems kiaulių augintojams, kurie vis dėl to nori auginti kiaules, tačiau šiai dienai neatitinka reikalavimų, skirti iki 1500 Eur paramą trūkstamoms biologinės saugos priemonėms įsigyti.
Susitikimo metu A. Miškinienė pažymėjo, kad kiaulės priverstinai galės būti skerdžiamos tik tada, kai kiaulininkystės ūkiai, net ir sudarius jiems galimybes pasinaudoti ekonomiškai naudingu pasiūlymu arba parama biosaugos priemonėms įsigyti, to nepadarys, nustatytų reikalavimų neatitiks ir taip kels grėsmę greta esantiems kiaulininkystės ūkiams.
Ministerijos pateikti siūlymai pasitarime buvo priimti palankiai, tačiau bendru dalyvavusiųjų sutarimu paprašyta per savaitę pateikti ekonomiškai dar naudingesnį pasiūlymą smulkiesiems ūkiams, įvertinti lėšų poreikį bei galimybes.
„Neabejojame, kad būtini pokyčiai Europos Komisijos lygmeniu. Ketiname inicijuoti ES teisės aktų, nustatančių AKM zonas ir apribojimus prekybai kiaulėmis bei kitais produktais, peržiūrą. Būtina peržiūrėti ir konkrečias direktyvos nuostatas dėl AKM kontrolės bei apsaugos zonų“, – situaciją apibūdino A. Miškinienė.
Šiemet Lietuvoje, kurioje 16 130 ūkių laikomos 562 388 kiaulės, nustatyti net 38 AKM židiniai.
