Buvęs Anykščių meras Saulius Nefas išleido knygą apie Taujėnų bažnyčią

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyros knygų fondą papildė buvusio Anykščių rajono mero, istorijos mokytojo ir Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Sauliaus Nefo 2026 metais išleista knyga „Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo Romos katalikų bažnyčia“. Šis leidinys bibliotekai svarbus ne tik savo kraštotyros ir istorine verte – jo autorius yra ilgametis Anykščių žmogus, bibliotekos skaitytojas, o rengiant knygą prie medžiagos paieškos prisidėjo ir Anykščių bibliotekininkės.

Knygą bibliotekai S. Nefas padovanojo su nuoširdžiu palinkėjimu Anykščių skaitytojams: „Kiekvienas statome savo namus, bet tik kartu galime pastatyti Kristaus Karaliaus Bažnyčią.“ Šie žodžiai simboliškai atspindi ir pačios knygos idėją – istorija, tikėjimas ir kultūros paveldas išlieka gyvi tuomet, kai juos saugo ir perduoda žmonės.

Anykščiuose – nuo 1983 metų

Saulius Nefas su Anykščiais susijęs nuo 1983-iųjų. Čia prasidėjo jo pedagogo, visuomenininko ir vėliau politiko kelias. Jis dirbo istorijos mokytoju Anykščių Antano Vienuolio ir Viešintų vidurinėse mokyklose, vėliau vadovavo Anykščių Antano Vienuolio vidurinei mokyklai, o nuo 2000 metų – Anykščių Antano Vienuolio gimnazijai.

1985 metais Anykščių Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje S. Nefas įrengė pirmąjį Lietuvos mokyklose Lietuvos istorijos kabinetą. Domėjimasis istorija, krašto praeitimi, pilietiškumu ir bendruomeniškumu jo profesiniame kelyje išliko svarbus ir vėliau.

Anykštėnams Sauliaus Nefo pavardė gerai žinoma ir dėl jo darbo savivaldoje.

Dvi kadencijos Anykščių rajono mero pareigose

1995–1997 ir 1997–2000 metais S. Nefas buvo Anykščių rajono tarybos narys ir dvi kadencijas iš eilės vadovavo rajono savivaldybei. Vadovaudamas rajonui jis daug dėmesio skyrė savivaldos struktūros pertvarkai, bendruomenių aktyvumui, pilietiškumo ir patriotizmo ugdymui. Jo vadovaujama rajono taryba įgyvendino svarbius infrastruktūros projektus – Anykščių miesto dujofikavimą, geriamojo vandens gerinimo įrenginių statybą, šilumos ūkio pertvarkymą ir modernizavimą. S. Nefo vadovavimo laikotarpis svarbus ir Anykščių bibliotekai. Būtent tuo metu, jo iniciatyva ir padedant savivaldybei, biblioteka iš nedidelių patalpų Paupio gatvėje buvo perkelta į erdvesnes dviejų aukštų patalpas Biliūno gatvėje. Bibliotekos darbuotojų atmintyje išliko ir jo dėmesys bibliotekos veiklai bei darbuotojų darbo sąlygoms. S. Nefas buvo nuolatinis bibliotekos renginių lankytojas ir bendruomenės gyvenimo dalyvis.

Tad šiandien biblioteką pasiekusi jo knyga turi ir asmeninį, ilgametį ryšį su įstaiga, kurios veiklą jis pats kadaise rėmė ir kuria domėjosi.

Nuo istorijos mokytojo iki universiteto profesoriaus

Po darbo savivaldoje S. Nefo profesinis kelias toliau buvo susijęs su viešuoju administravimu, švietimu ir bendruomenių tyrimais.

1997–2000 metais jis studijavo sociologijos doktorantūroje, o jo tyrimų tema buvo bendruomeniškumo plėtra Lietuvoje. 2003 metais S. Nefas tapo Švietimo ir mokslo ministerijos nepriklausomu istorijos vadovėlių ir mokymo programų vertinimo ekspertu, vėliau dirbo vidurinio ugdymo programos akreditavimo ekspertu.

2004 metais jis pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvos teisės universitete, kuris vėliau tapo Mykolo Romerio universitetu. Iš pradžių buvo lektorius, vėliau docentas, o nuo 2015 metų – Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Viešojo administravimo instituto profesorius.

Istorija, švietimas, savivalda ir bendruomeniškumas skirtingais etapais lydėjo S. Nefo profesinį kelią. Šios temos atsispindi ir naujojoje knygoje.

Bibliotekos skaitytojas – ir knygos autorius

S. Nefas ir šiandien palaiko ryšį su Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąja biblioteka. Jis yra bibliotekos skaitytojas, dažniausiai jos paslaugomis besinaudojantis nuotoliniu būdu.

Šis ryšys tapo svarbus ir rengiant knygą apie Taujėnų bažnyčią. Rinkdamas medžiagą leidiniui, autorius kreipėsi ir į Anykščių biblioteką. Bibliotekininkės padėjo ieškoti reikalingos kraštotyros informacijos, šaltinių ir kitų leidiniui svarbių duomenų. Taip prie knygos atsiradimo, nors ir nedidele, bet reikšminga dalimi prisidėjo ir Anykščių bibliotekos darbuotojos. Tai gražus bibliotekos ir jos skaitytojo bendradarbiavimo pavyzdys: biblioteka ne tik saugo sukauptą kultūros ir istorijos informaciją, bet ir padeda ją atrasti tiems, kurie ją paverčia naujais leidiniais, tyrimais ir pasakojimais. Šiuo požiūriu S. Nefo knyga bibliotekai yra ne tik naujas leidinys fonduose. Ji liudija ilgalaikį ryšį tarp autoriaus ir Anykščių bibliotekos – nuo jo darbo savivaldoje ir domėjimosi bibliotekos veikla iki šiandienos, kai jis pats yra bibliotekos skaitytojas ir tyrėjas.

Taujėnų bažnyčia – ne tik pastatas

Knygos pradžioje skaitytoją pasitinka Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo žodis. Jame pabrėžiama, kad ši knyga yra gyvas tikėjimo, maldos ir bendruomenės istorijos liudijimas, atskleidžiantis Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios istoriją.

Leidinyje pasakojama ne vien apie bažnyčios architektūrą. Skaitytojas kviečiamas pažvelgti į Taujėnų parapijos gyvenimą, žmones, jų likimus ir istorinius išgyvenimus.

Taujėnų parapijos istorija siekia XVII amžių. 1669 metais čia jau minima altarija. Vėliau Taujėnuose stovėjo medinė bažnyčia, tačiau 1845 metais ji sudegė. Dabartinė mūrinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia pastatyta 1859 metais. Tai klasicistinio stiliaus vienanavė, stačiakampio plano šventovė. Knygoje pasakojama, kur Taujėnų žmonės meldėsi iki pastatant dabartinę bažnyčią, kaip keitėsi parapijos gyvenimas ir kokį pėdsaką jame paliko skirtingi istoriniai laikotarpiai.

Už bažnyčios sienų – žmonių istorijos

Viena įdomiausių leidinio dalių – pasakojimai apie žmones. Autorius dėmesį skiria kunigams, zakristijonams, parapijiečiams, menininkams ir kitiems su Taujėnų bažnyčia susijusiems žmonėms.

Atsiveria ir sudėtingi XX amžiaus istorijos puslapiai. Knygoje nagrinėjamas pasipriešinimo okupacijoms laikotarpis, pasakojama apie 1947 metais įvykdytą pasikėsinimą į bažnyčios zakristijoną Adolfą Karalių, taip pat kitų Taujėnų krašto žmonių likimus. Tokios istorijos leidžia į bažnyčią pažvelgti ne tik kaip į kultūros paveldo objektą, bet ir kaip į vietą, kurioje susipina asmeniniai žmonių likimai ir didieji Lietuvos istorijos įvykiai.

Išlikęs kultūros paveldas

Knygoje nemažai dėmesio skiriama ir meniniam Taujėnų bažnyčios paveldui. Šventovėje išliko XIX amžiaus medinių skulptūrų, tarp jų – Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo atvaizdai, taip pat keturios Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūros.

Bažnyčioje saugomas ir XIX amžiaus antrosios pusės vitražas „Kryžiaus Atradimas“, o 1900 metais įrengtas marmurinis altorius yra vienas iš išskirtinių šventovės interjero akcentų.

Knyga, turinti ryšį ir su Anykščiais

Nors S. Nefo knyga skirta konkrečiai Taujėnų bažnyčiai, jos temos gerokai platesnės. Ji pasakoja apie istorijos išlikimą konkrečiose vietose, pastatuose ir žmonių atmintyje.

Anykštėnams leidinys įdomus ne tik dėl jame aprašomo kultūros paveldo. Svarbus ir pats autorius – žmogus, kurio profesinio ir visuomeninio gyvenimo kelias daugiau kaip keturis dešimtmečius susijęs su Anykščiais. Čia jis pradėjo istorijos mokytojo darbą, vadovavo mokykloms, buvo rajono meras, rūpinosi savivaldos ir bendruomenių reikalais, o vėliau savo patirtį perkėlė į akademinę veiklą.

Šiandien knygos autorius su Anykščiais ryšį palaiko ir kaip bibliotekos skaitytojas. O tai, kad rengiant knygą apie Taujėnų bažnyčią medžiagos paieškoje talkino Anykščių bibliotekininkės, dar kartą primena, jog bibliotekos reikšmė neapsiriboja knygų lentynomis. Biblioteka tampa vieta, kur susitinka istorija, tyrėjas, skaitytojas ir bibliotekininkas, o sukaupta informacija gali virsti nauju kultūros paveldo liudijimu.

S. Nefo „Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo Romos katalikų bažnyčia“ papildys Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros dokumentų fondą. Tikimasi, kad leidinys sudomins skaitytojus, besidominčius Lietuvos bažnyčių istorija, kultūros paveldu, kraštotyra, bendruomenių raida ir žmonių gyvenimo istorijomis.

Bibliotekos bendruomenei ši knyga – ir gražus priminimas apie ilgametį ryšį su jos autoriumi, kuris iš Anykščių istorijos mokytojo, mokyklos vadovo ir rajono mero šiandien sugrįžta į biblioteką jau kaip profesorius, tyrėjas ir knygos autorius.

                                                                       Audronė Berezauskienė

                                                 AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja