Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Šis testas atliekamas kas dvejus asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus.
„Šis vėžys yra pakankamai tylus, todėl dažniausiai jį aptinkam jau III ar IV stadijoje“ – sakė Anykščių Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Aurika Treščenko – Blauzdienė.
Kraujavimas nebūtinai reiškia vėžį
Paprašyta įvardinti pagrindinius šios ligos simptomus, gydytoja A. Treščenko – Blauzdienė teigė, kad ankstyvosiose stadijose žmonės apskritai jokių simptomų nejaučia. „Programa neatsitiktinai skirta 50-75 metų žmonėms. Tai – rizikingiausias amžiaus tarpsnis. Tiesa, 50 – mečiams ar kiek vyresniems žmonėms gana retai randamas vėžys, pikas pastebimas nuo 70 metų. Pagrindinis simptomas, su kuriuo susidūrę žmonės turėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl testo ankstyvajai storosios vėžio diagnostikai, tai – „netvarkingi“ viduriai. Jeigu žmogus pastebi, kad viduriai tai kieti, – tais – skysti, jau reikėtų susirūpinti. Tačiau ne retai būna ir taip, kad žmogus 20 metų gyvena su kietais viduriais ir net nepastebi, kad jie tapo dar kietesni – va tada ir prasideda problemos. Žmogus į gydytoja nesikreipia, o vėžys sau tyliai tūnodamas vieną dieną kerta stipriai iš nugaros“ – sakė gydytoja.
Paklausta, ar kraujas išmatose jau yra ženklas, kad gali būti vėžys, gydytoja sakė, kad kaip tik ne: „Žmonės išmatose ar ant tualetinio popieriaus pamatę kraujo žymių, labai sunerimsta ir jau sau diagnozuoja vėžį. Jeigu kraujas yra šviežias, sodrios raudonos spalvos, tai greičiausiai bus dėl hemorojaus ar išangės plyšimų. Noriu pabrėžti, kad tai – tikrai nepavojinga. Kraujavimas, susijęs su onkologija, I ar II stadijoje nėra matomas, akivaizdžiai jis pasirodo tik jau esant III ar IV stadijai“.
Pacientai, kuriems diagnozuojamas I ar II stadijos vėžys dažniausiai niekui nesiskundžia, jų nekankina jokie skausmai, o vėžys dažnai randamas atsitiktinai – tyrinėjant kitus organus ar susirgimus – stuburo patologijas, akmenligę ir pan.
„Savo praktikoje esu susidūrusi su tokiu atveju, kada storosios žarnos vėžys, būtent dėl ankstyvosios diagnostikos programos, buvo aptiktas labai anksti ir žmogus tik dėl yra gyvas. Taigi, dar prieš man atvažiuojant dirbti į Anykščius, Kauno klinikose, kur jau buvo atliekama ši programa, vienos gydytojos paklausiau, ar prevencinės programos, kurioms valstybė tikrai skiria nemažai lėšų, yra veiksmingos. Ir kaip tik „ant tų žodžių“, atėjo vyras su teigiamu testu. Jis labai nenorėjo atlikti šio testo, sakė puikiai besijaučiantis ir tegu gydytojai su visokiais šūdukų testais nelenda į akis. Vis dėlto žmona įkalbėjo jį pasidaryti, ir testas buvo teigiamas. Tam žmogui užteko tik operacijos, nereikėjo nei chemoterapijos, nei spinduliuotės“ – pasakojo gydytoja A. Treščenko – Blauzdienė.
Ankstyvos vėžio stadijos gali būti visiškai išgydomos
Kaip jau buvo minėta, anksti aptikus vėžį, gydymas dažniausiai apsiriboja operacija, o ir pooperacinis laikotarpis yra kur kas trumpesnis ir lengvesnis. „Pažvelgus į statistiką, bendras mirštamumas nuo šios vėžio formos yra nuo 5 iki 10 proc. Žmonių iki 70 metų mirštamumas sudaro 3 – 5 proc., o virš 70 metų – jau 10- 20 proc. Jeigu nustatomas I stadijos vėžys, išgyvenamumas 5 metus siekia nuo 80 iki 100 proc., aptikus II A arba III A stadijos vėžį, išgyvenamumas sudaro 50 – 70 proc., o jau susidūrus su III stadijos vėžiu tikimybė išgyventi 5 metus yra nuo 25 iki 45 proc.“ – kalbėjo šeimos gydytoja.
Atlikus testą ir gavus teigiamą rezultatą, tai dar nebūtinai reiškia, jog testas, kuris yra itin jautrus, surado vėžį. Tai, pasak gydytojos, gali būti ir polipai. Jie endoskopijos metu ir nugnybami ir siunčiami patanatomams ištirti. Šiaip polipai yra šalinami, nes juos palikus, šie dariniai bet kada gali suvėžėti.
Ir tik gavus teigiamą patanatomo atsakymą, pacientas su šeimos gydytoju apsvarsto įvairius ligos gydymo variantus. Net ir sulaukus teigiamo atsakymo, nepuolama iš karto operuoti.
Pasak gydytojos, gali būti skirta ir viena nemaloniausių procedūrų – kolonoskopija. „Ši procedūra nemaloni dėl dviejų priežasčių. Pirma – jai gana sunku pasiruošti. Žmogus turi išgerti 4 litrus tam tikro tirpalo, kuris visiškai išvalo žarnyną. Tirpalas nėra skanus, o ir kiekis jos yra nemažas. Išvalyti žarnyną – tai nereiškia pašalinti jau susikaupusius išeiti išmatas. Žarnynas turi likti visiškai švarus – jame nebeturi likti jokių maisto likučių, jokių energetinę vertę turinčių dalykų. Iš esmės žmogus turi pradėti tuštis visiškai švariu vandeniu. Atlikti šią procedūra ne visi sugeba, pavyzdžiui, išgeria 3 litrus tirpalo, atrodo, kad jau žarnynas švarus ir 4 pakelio jau nebegeria. Ir tada ateina rezultatas – kad žarnynas nebuvo pilnai paruoštas tyrimui. Pati procedūra – kolonoskopija – atliekama su nejautra, bet būna žmonių, kurie sako, kad vis tiek jautė diskomfortą“ – apie diagnostines procedūrą sakė gydytoja.
Ypač svarbu sveikai maitintis
„Išgirdę vėžio diagnozę, žmonės dažnai save jau pasmerkia mirčiai, tačiau aš savo pacientams nuolat kartoju, kad ankstyvosios diagnostikos programos ir yra skirtos tam, kad klastinga liga būtų aptikta kuo anksčiau, o tai reiškia gerokai paprastesnį gydymą. Operacijos tikslas yra pašalinti esantį darinį bei išsaugoti kaip galima daugiau žarnyno. Pooperaciniu laikotarpiu taip pat svarbu, kad būtų daroma kuo mažesnė invazija“ – sakė gydytoja.
Paklausta, ar šios rūšies vėžys gali būti paveldimas, pašnekovė sakė: „Gali. Tačiau, atsiradus genetikos mokslui, vos ne 50 proc. visų ligų buvo linkstama nurašyti genetikai. Dabar jau tokios išvados daromos rečiau. Apie paveldimumą galima kalbėti tada, kai vėžiu suserga bent du vienos šeimos artimais kraujo ryšiais susiję asmenys.
Genetikai kiek pasitraukus „nuo arenos“, į mada atėjo dėl daugelio susirgimų kaltinti mitybą. Tame yra dalis tiesos, ypač kalbant apie skrandžio ar žarnyno onkologiją. Jeigu žmogus yra prisiekęs mėsėdis ir į burną beveik nededa jokių daržovių, tai jo viduriai nuolat bus kieti ir pastebėti kažkokius pakitimus bus sudėtingiau. Lygiai taip pat ir su vegetarais ar veganais, ypač tais, kurie valgo tik daržoves, o į kruopų pusę nė nežiūri. O organizmui, virškinamajai sistemai būtinos skaidulos. Bet kokie kraštutinumai, mano nuomone nėra gerai. Juk kalbant ir apie tas pačias daržoves – gerai, jeigu jos valgomos šviežios, mažai apdorotos, bet jeigu jos sukeptos, suvirtos, tai nieko gero jose nebelieka. Tai galioja ir greitajam maistui, taip pat maistui, kuris yra ruošiamas aliejuje. Būna, kad žmonės pripila į gruzdintuvę aliejaus ir jo ilgai nekeičia, bet gamina maistą. Tokiu būdu organizmas gauna daug kancerogenų“.
Pagal šią storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą testą nemokamai galima pasidaryti kas dvejus metus. Pasak gydytojos, to užtenka, kad vėžys būtų pastebėtas ankstyvoje stadijoje.
Užsak. Nr.725
Anykščių PSPC šeimos gydytoja Aurika Treščenko – Blauzdienė tvirtina, kad moterys labiau rūpinasi savo sveikata, noriai dalyvauja prevencinėse programose, o vyrus kartais tenka ir šiek tiek pagąsdinti.
Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
