Šiandien įvykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) tarybos posėdyje šalies savivaldos vadovai priėmė nutarimą reikalauti, kad dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų, mažinančių savivaldybių pajamas, savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis GPM.
Savivaldos vadovų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina neapmokestinamas pajamas NPD) – tai netekčių našta turėtų būti: 80 procentų valstybės biudžetui ir 20 procentų savivaldybių biudžetams.
Pažymėtina, kad ateinančiais metais dėl GPM netekčių net 48-ių šalies savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – sumažės.
„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis ir jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, – teigė LSA direktorė Roma Žakaitienė.
Dėl LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo itin griežtų savivaldybių skolinimosi ribojimų nuo 2017 metų 57 savivaldybės, o nuo 2018 metų ir didieji miestai neturi teisės pasiskolinti einamaisiais metais daugiau negu sugrąžins anksčiau paimtų paskolų. Finansų ministerija siūlo dalinį šios problemos sprendimą, tačiau jis pilnai netenkina šalies savivaldybių. Todėl LSA tarybos nariai siūlo keisti LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir taip iš esmės padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes.
Taip pat LSA tarybos posėdžio metu savivaldybių vadovai priėmė nutarimą nepritarti centrinės valdžios siūlymams nuo 2019 metų taikyti naują GPM perskirstymo tvarką, kuomet GPM dalis priklausytų ne tik nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, bet ir nuo metinio darbo užmokesčio fondo prieaugio. Tuo siekiama sukurti savivaldybėms paskatas plėtoti ekonominę veiklą. Tačiau, pasak savivaldybių merų, galiojantis Metodikos įstatymas jau dabar savivaldybėms suteikia reikiamas paskatas, nes didėjant darbo užmokesčiui ir atsirandant naujoms darbo vietoms, didėja ir savivaldybių įplaukos iš GPM. Minėtas finansinis rodiklis tik perskirstytų jau esamas lėšas ir daugumos mažesnių bei ekonomiškai silpnesnių savivaldybių pajamos – sumažėtų. Savivaldybės pritartų finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tuo atveju, jeigu papildomos lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų.
