Apversti kryžiai, „nacional satanism“ ir metalo muzika bažnyčios šventoriuje…

Tačiau tai tik tokios blogybės, kurias galima pasakyti apie sunkiosios muzikos festivalio „Velnio akmuo“ pirmąjį – penktadienio vakarą.

Tačiau tai tik tokios blogybės, kurias galima pasakyti apie sunkiosios muzikos festivalio „Velnio akmuo“ pirmąjį – penktadienio vakarą.

Anykščių Dainuvos slėnyje vykstantis festivalis kol kas nepateisina jo skeptikų baimės. Kol kas jis vyksta santykinai ramiai, renginyje budi daug apsaugos darbuotojų, prieš prasidedant vakaro koncertui festivalio teritorijoje buvo galima stebėti vaikštančius policininkus su kinologu, kuris vedžiojosi du šunis.

Renginyje susirinkusių žiūrovų amžiaus vidurkis siekia apie trisdešimt metų, bet galima pamatyti ir vaikų, kuriuos atsivedė suaugusieji, ir penktą dešimtį perkopusių žmonių. Tarp žiūrovų galima pamatyti per Europos krepšinio čempionatą Ispanijoje konfliktu su policininkais „išgarsėjusį“ Tomą Balaišį, geriau žinomą pravarde Sėkla.

Net ir pradėjus temti, festivalio dalyviai vis dar renkasi, Šventosios krantas prie Dainuvos slėnio yra virtęs „palapinių miesteliu“. Jei devynioliktą valandą, pradėjus koncertuoti festivalio dalyviams, automobiliai užėmė maždaug tik pusę vietų paruoštose aikštelėse, tai pradėjus temti, beveik visos aikštelės buvo pilnos.

Prieš festivalio pradžią išsakytos mintys, kad festivalyje susirinks daug satanistų, atrodo nepasiteisina. Tarp renginio žiūrovų vaikšto tik keletas žmonių, kurie nešioja satanistams priskiriamus atributus ypač – apverstus kryžius. Renginyje pardavinėjama daug atributikos ant kurios esančius piešinius ir užrašus galima priskirti satanistinei pakraipai. Pavyzdžiui ant vienų parduodamų marškinėlių puikuojasi užrašas „Nacional satanism“. Beje, „Velnio akmenyje“ skambančios muzikos tylia pavadinti negalima – kai kuriose dainose skambantys žodžiai „die“ (mirti) ir „life“ (gyventi) girdimi net nuo Anykščių bažnyčios šventoriaus.