Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) trečiadienį atlaikė dalies savosios Konservatorių partijos įstatymų leidėjų mėginimą paskelbti jai nepasitikėjimą, bet faktas, kad prieš premjerę balsavo daugiau kaip trečdalis frakcijos rodo, jog jai bus itin sunku prastumti parlamente „Brexit“ susitarimą.
Th. May užsitikrino 200 torių įstatymų leidėjų palaikymą, bet 117 balsavo prieš premjerę. Be to, ji to pasiekė tik pripažinusi, kad atsistatydins dar prieš 2022 metų visuotinius rinkimus.
„Šį vakarą surengto balsavimo rezultatas – kad parlamento frakcija pasitiki Theresa May kaip Konservatorių partijos lydere“, – paskelbė už balsavimą atsakingo 1922-ųjų komiteto pirmininkas Grahamas Brady (Grejemas Breidis).
Po slapto balsavimo parlamento komiteto kabinete paskelbti rezultatai buvo sutikti Th. May šalininkų garsiais džiaugsmo šūksniais.
Tuo metu svaro kursas patraukė aukštyn.
Po balsavimo Th. May, kalbėdama prie savo rezidencijos Dauningo gatvėje, pripažino, kad reikšmingas skaičius jos bendrapartiečių balsavo prieš ją. Vis dėlto premjerė sakė norinti „tęsti darbą, kad būtų įgyvendintas „Brexit“ ir ragino visas politines jėgas susivienyti šiuo tikslu.
Tačiau maištininkų stovyklos lyderis Jacobas Reesas-Moggas (Džeikobas Risas-Mogas), padėjęs inicijuoti šią interpeliaciją parašęs nepasitikėjimo laišką, tvirtino, kad balsavimo rezultatai yra „siaubingi“.
„Ji turėtų skubiai susitikti su karaliene ir atsistatydinti“, – įstatymų leidėjas sakė visuomeniniam transliuotojui BBC.
Įtakingas „Brexit“ šalininkų stovyklos veikėjas Nigelas Farage’as (Naidželas Faradžas) savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad Th. May „šlubuoja į savo naują nesėkmę – (išstojimo iš Europos Sąjungos) sutartis nepraeis, o tikra krizė yra arti“.
J. Reesas-Moggas ir kiti euroskeptikai griežtai kritikuoja praeitą mėnesį Th. May su Briuseliu suderintą „Brexit“ sutartį, baimindamiesi, kad ji dar ne vieniems metams pririš Britaniją prie Bendrijos po šalies oficialaus išstojimo kovo 29 dieną.
Jų inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo buvo surengtas po anksčiau šią savaitę Th. May priimto sprendimo atidėti Bendruomenių Rūmų balsavimą dėl sutarties, nes buvo iškilęs pavojus, kad šis dokumentas bus atmestas didele dauguma balsų.
Premjerė žadėjo, kad balsavimas įvyks iki sausio 21 dienos, tačiau ji vis tiek gali pralaimėti. Tokiu atveju „Brexit“ procesą ištiktų nauja krizė.
Ministrė pirmininkė ketvirtadienį išvyks į Briuselį dalyvauti anksčiau suplanuotame ES viršūnių susitikime. Ten ji spaus Bendrijos lyderius padaryti kokių nors nuolaidų, galinčių padėti įtikinti skeptiškai nusiteikusius britų įstatymų leidėjus pritarti „Brexit“ sutarčiai.
Th. May antradienį apsilankė Berlyne, Briuselyje ir Hagoje, pažadėjusi parlamento nariams užsitikrinti „garantijų“ dėl sutarties sąlygų, turinčių palikti atvirą sieną tarp Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos Respublikos.
ES lyderiai reiškė užuojautą keblioje padėtyje atsidūrusiai Th. May, bet tvirtai atmetė bet kokias galimybes iš naujo derėtis dėl „Brexit“ sutarties, suderintos praeitą mėnesį po 17 mėnesių trukusių derybų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienį priėmusi Th. May Berline, sakė tebeturinti vilčių, jog įvyks „tvarkingas „Brexit“, bet pridūrė, kad nėra „jokių ketinimų keisti išstojimo sutartį“.
„Užbaigti darbą“
Kai kurie įstatymų leidėjai ir ministrai prieš balsavimą reiškė palaikymą Th. May, todėl buvo viliamasi, kad premjerė laimės aiškia balsų dauguma.
Skelbdama ryžtingo tono pareiškimą Dauningo gatvėje vyriausybės vadovė sakė esanti „pasiruošusi užbaigti darbą“ ir išvesti Jungtinę Karalystę iš ES.
Premjerė perspėjo, kad tuo atveju, jeigu dabar būtų nuversta, prasidėtų kelių savaičių procesas, renkant naują torių vadovybę, o „tai reikštų, kad „Brexit“ būtų atidėtas arba sustabdytas“.
Vis dėlto prieš balsavimą per posėdį už uždarų durų Th. May nustatė galutinį terminą savo vadovavimui.
„Ji sakė neketinanti vadovauti per 2022 metų rinkimus“, – po posėdžio BBC sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Robertas Bucklandas (Robertas Baklandas).
Trečiadienį iškovojus pergalę Th. May metams įgijo imunitetą tolesniems iššūkiams jos vadovavimui Konservatorių partijoje. Tačiau tuo atveju, jeigu ateinančiomis savaitėmis Bendruomenių Rūmai atmestų „Brexit“ sutartį, premjerei vis tiek gali būti surengta interpeliacija parlamente.
„Iššluoti ekstremistus“
„Brexit“ šalininkai jau kelis mėnesius grasino pateikti 48 laiškus dėl nepasitikėjimo, reikalingus inicijuoti interpeliaciją. Jeigu šis planas būtų pavykęs, jie būtų galėję tikėtis kad nauju partijos pirmininku ir premjeru taps lyderis, sieksiantis ryžtingesnio ryšių su Europos Sąjunga nutraukimo.
Tačiau ministrai, įskaitant potencialius Th. May įpėdinius, nedelsdami pasmerkė maištininkus.
„Mūsų šaliai dabar mažiausiai reikia Konservatorių partijos vadovybės rinkimų“, – per „Twitter“ parašė vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas).
Iždo kancleris Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) sakė, kad Th. May pergalė suvienys partiją ir „iššluos ekstremistus“.
Tačiau daugelis torių įstatymų leidėjų ir konservatorių vyriausybę remianti Šiaurės Airijos demokratinė junionistų partija (DUP) baiminasi, kad laikinas susitarimas su ES dėl muitų faktiškai taps nuolatinis, be galimybės jį nutraukti.
Tačiau Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras), su kuriuo Th. May planavo susitikti trečiadienį, bet dėl savo partijos balsavimo turėjo vizitą atšaukti, pakartojo, jog pasiekti susitarimai nebebus taisomi.
Po premjero pokalbio su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude’u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) jo biuras nurodė, jog jiedu „susitarė dirbti, kad būtų suteikta garantijų JK, (bet) susitarimas negali būti iš naujo atvertas arba užginčytas“.
Nesugebėjimas užsitikrinti susitarimo likus vos keliems mėnesiams iki „Brexit“ kelia didelį nerimą verslui. Tiek ES, tiek Britanija suintensyvino pasiruošimus didžiulę sumaištį galinčiam sukelti scenarijui, jeigu Jungtinė Karalystė turėtų pasitraukti iš Bendrijos be jokio susitarimo dėl ateities prekybos ryšių.
