Jeigu Anykščiai būtų koks nors užsienio miestas, kuriame gyvena „karšti“ žmonės, mūsų mieste jau seniai turėjo būti surengtos bent kelios proteso akcijos. Protesuotojai su plakatais šalia Anykščių rajono savivaldybės valdančiuosius būtų raginę išsaugoti ypač sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidūrusį Siauruką. Kita protesto akcija, sakyčiau, net visas mintingas, galėjo vykti šalia Šventosios upės užtvankos, kurią, nevyniojant žodžių į vatą, norima nugriauti.
Tačiau čia juk Anykščiai. Kam svaidytis emocijomis, gadintis nervus, kai galima tiesiog švęsti…
Anykščių rajono savivaldybei iki šiol neapsisprendžiant, ar viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkais turėtų tapti ir Panevėžio miesto bei Panevėžio rajono savivaldybės, kas, tikėtina, suteiktų įstaigai tvirtesnes finansines garantijas, rengiama šventė, kurioje bus narpliojami Siauruko istoriniai vingiai, skambės muzika ir dainos…
Rajono valdantieji vietoje trypčioja ir dėl Šventosios upės užtvankos ateities. Štai, atvažiavo praėjusią savaitę Aplinkos ministras, sako, duosim pinigų užtvankos išlaisvinimui, tačiau nei vienas iš vadovų net nepaklausė, kokius pinigus pasiryžusi ministerija investuoti į Anykščius. Na, bet mes juk „:turtingi“, kol Šventosios upės užtvankos išlaisvinimo šalininkai bei priešininkai pešis rašinėdami komentarus, tikėtina, kad numatytas lėšas Aplinkos ministerija skirs kitos savivaldybės užtvankos tvarkymo darbams. Ir liksime prie susikilusio „betono luito“, kaip užtvanką pavadino aplinkos ministras, kurį greičiausiai netolimoje ateityje ištiks liūdnas Siauruko likimas…
Proteso akcijas Anykščiuose jau drąsiai gali pradėti rengti net gyvūnų teisių saugotojai. Kaip jau paskelbė portalas anyksta.lt, pirmadienio rytą ugniagesiai Anykščiuose, Ramybės gatvėje, gelbėjo katiną.Gautas pranešimas, kad gyvūnas įkrito į šulinį netoliese Anykščių ligoninės. Katiną iš 4 metrų šulinio ugniagesys gelbėtojas iškėlė pasinaudojęs kopėčiomis.
Kaip po gelbėjimo operacijos jaučiasi katinas – nepranešama, tačiau nelaimėlis, ko gero, ir toliau sau patenkintas būtų vaikštinėjęs po Ramybės mikrorajoną, jei būtų pasirūpinta apleistų pastatų priežiūra. Taip, taip, tų pačių, kurie jau seniai virtę benamių “viešbučiais”…
Savaime suprantama, kad visoms minimoms problemoms spręsti reikalingi pinigai, o jų nėra, nes rajono biudžete švilpauja rudeniniai vėjai. Aktyvus Anykščių visuomenininkas Juozas Ratautas tikina, kad yra ne vienas būdas, kaip nepajudinus nė piršto galima uždirbti daugiau nei milijoną.
“Pirma. Apsilankę turistai palieka nemažai šiukšlių, pasinaudoja sanitariniais įrenginiais. Įprasta daugelio pasaulio šalių kurortinių ar lankytinų vietų praktika, kai iš turistų imamas 5-15 eurų šiukšlių mokestis. Imkime žemiau minimalios sumos ir skaičiuokime: 150 tūkst. turistų x 2 eurų. gausime 300 tūkstančių į metus.
Antra. Į lajų taką investuoti keli milijonai. Jeigu pagal sutartį tiesiogiai už šio objekto lankymą negalima imti pinigus, sudarykime edukacinę programą, įtraukiant į ją Lajų taką, Puntuko akmenį ir Anykščių šilelį. Visados galima padaryti taip, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Vietoj 1 euro lankytojai mokės 5. Skaičiuokime: 150 000 x 5 = 750000.
Trečia. Visame pasaulyje įvairaus pobūdžio festivaliai yra komerciniai renginiai, kurie duoda nemažą pelną. Kodėl pas mus jie biudžetiniai? Pavyzdžiui, velnio akmuo, sako, iš dalyvių surenka apie 250 tūkst. pajamų. Kodėl nepasidalinti pelnu su šio renginio organizatoriais, juk naudojama mūsų teritorija, gyventojai patyria nemažai nepatogumų, niokojama gamta… Vėl 50000 eurų.
Toliau. „Bėk, bėk, žirgeli“ šventė gali būti mokoma lankytojams, kaip ir buvo anksčiau. Dar 10 tūkst. eurų.
Rezultate 1 mln. 110 tūkst. Nepajudinus nė piršto!”, – nemokamus patarimus, kaip papildyti rajono biudžetą, rajono valdantiesiems žarsto anykštėnas.
Milijoną iš karto būtų galima atiduoti merdinčiam Siaurukui. Šių pinigų užtektų netgi į šulinį įkritusio katino patirtų fizinių ir moralinių nuostolių kompensavimui. Užtektų ir šventėms – ant Šventosios upės užtvankos restoraną įkūrusi Jazzu už solidų honorarą rėžtų tokią kalbą, kad sudrebėtų užtvankos betonas, o jos dainas Siaurukas nuneštų ttoli už Rubikių klonių ir ežerų.
