Parlamento Pirmininko viešnagė Svėdasų krašte

Šį šeštadienį, rugsėjo 14-ąją, Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vyko tradicinis respublikinis renginys – jau vienuoliktosios „Vaižgantinės“. Į  Vaižganto metams ir lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms skirtą renginį, kurį, padedant Anykščių kultūros centrui, organizavo Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus ir asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, tiesiog „plaukte suplaukė“ minios žmonių.

     Sulaukta ir garbingo svečio – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio. Tiesa, Parlamento Pirmininkas, lydimas anykštėno Seimo nario Antano Bauros, pirmiausia užsuko į Kunigiškių kaime daugiau kaip tris dešimtmečius veikiantį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų. Čia svečią ir jį lydinčius asmenis sutiko Kunigiškių kaimo šviesuolė, buvusi mokytoja Alma Kuolienė, papasakojusi apie muziejų, aprodžiusi jame veikiančias ekspozicijas, parodas. Seimo Pirmininkas, prisiminęs savo vaikystę, turėjo progos pasėdėti ir sename mokykliniame suole, nes muziejus įkurtas restauravus buvusios Kunigiškių mokyklos pastatą ir ta proga buvo atkurtas senos klasės vaizdas su atitinkamais baldais. Muziejuje Parlamento Pirmininkas susitiko ir su Anykščių rajono vicemeru Dainiumi Žiogeliu, nuoširdžiai pabendravo su daugeliu žmonių, užsukusių prieš „Vaižgantines“ į muziejų.
       Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko nekantriai laukta Vaižganto Tėviškėje – rašytojo gimtuosiuose Malaišiuose. Pirmiausia, kaip ir dera, garbingą svečią pasitiko „Vaižgantinių“ organizatoriai Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus padalinio vadovė Aldona Bagdonienė, muziejininkas, asociacijos Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ pirmininkas Vytautas Bagdonas, Seimo narys Sergejus Jovaiša, iš įvairių šalies vietovių susirinkę Vaižganto kūrybos gerbėjai. Daugelis skubėjo spausti ranką svečiui, linkėjo stiprybės, nepasiduoti neteisėtam puldinėjimui, intrigoms, tvirtino jį gerbiantys, palaikantys. Skubėdamas į renginio vietą, svečias spėjo pasidomėti prieš 30 metų, minint Juozo Tumo-Vaižganto 120-ųjų metinių proga pasodintos 120 liepų alėjos istorija, nebeišlikusios Malaišiuose Tumų sodybos likimu, Vaižganto paminklo autoriumi…
       Kartu su visais Seimo Pirmininkas nuoširdžiai plojo Anykščių kultūros centro etnografinio ansamblio „Valaukis“ dainininkėms, čia pat po atvirus dangumi žiūrėjo Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatro parodytą spektaklį – Kosto Ostrausko pjesę „Vaižgantas“, kur pagrindinį Juozo Tumo-Vaižganto vaidmenį atliko Anykščių kultūros centro režisierius Jonas Buziliauskas. Ne kartą svečią privertė šypsotis spektaklyje suvaidintos juokingos situacijos iš Vaižganto gyvenimo. Vėliau kalbėdamas Parlamento Pirmininkas teigiamai įvertins artistų pasirodymą, pripažins, kad „šiandieninis suvaidintas Vaižgantas beveik niekuo nesiskyrė nuo tikrojo Vaižganto, nebent tik tuo, kad Juozo Tumo-Vaižganto buvo žili plaukai…“
      Po spektaklio vyko aštuonioliktosios respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos įteikimo ceremonialas. Naująjį laureatą – muziejininką, poetą, Vaižganto kūrybos puoselėtoją Alfą Pakėną sveikinęs ir savo Padėką bei asmeninę dovaną įteikęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė nuveiktais laureato darbais, Vaižganto atminimo puoselėjimu, jo surinktu  gausiu kūrybiniu palikimu, kuriuo gali visi naudotis. Kai buvusiam ilgamečiui Svėdasų seniūnijos seniūnui Valentinui Neniškiui buvo įteikta vienuoliktoji Vaižganto mažoji premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“, Parlamento Pirmininkas taip pat nepraleido progos laureatui paspausti rankos…
        Susidomėjęs garbingas svečias klausėsi ir Lietuvos nusipelniusio artisto, Anykščių rajono garbės piliečio, iš Svėdasų krašto kilusio aktoriaus Ferdinando Jakšio skaitomų Vaižganto pasisakymų, rašinių iš publicistikos. Išgirdęs kai kuriuos aštrokus Vaižganto išsireiškimus apie politikus, tuometinį Seimą, Parlamento Pirmininkas šypsojosi ir su kolegomis anykštėnais seimūnais persimesdavo keliais žodžiais, kad kai kurie taiklūs Vaižganto žodžiai labai tiktų ir dabartiniam Seimui apibūdinti…
       Kai renginio vedančioji Anykščių kultūros centro direktorės pavaduotoja Vilma Paulauskaitė pakvietė garbingą svečią prie mikrofono sveikinimo žodžiui, profesorius Viktoras Pranckietis kalbėjo trumpai, aiškiai ir dalykiškai, pabrėždamas Vaižganto gerąsias savybes, kad jis sugebėdavo išklausyti ir vertinti žmones, būti tolerantišku kitų nuomonei, mokėjo atjausti, padėti, spinduliuodavo gerumu ir meile. Garbngas svečias linkėjo „visiems prisiliesti prie Vaižganto ir būti jo dalimi…“
       Seimo Pirmininkas Padėkos raštus įteikė iškiliems Svėdasų krašto žmonėms savo buvusiam dėstytojui, ilgamečiui tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos docentui, dr. Gvidui Kazlauskui ir UAB „Alauša“ generaliniam direktoriui, kultūros mecenatui Algimantui Čaplinskui. Neliko be dovanų ir pats „Vaižgantinių“ svečias. Renginio organizatorių vardu etnografinio ansamblio „Valaukis“ moterys jam įteikė svėdasiškės Vandos Mikšienės iškeptą naminės duonos kepalą,  lietuvišk duonele pamalonino ir Rokiškio krašto ūkininkas Vytautas Šlikas. Žodžio „kišenėję neieškantis“ Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis, įteikdamas albumą apie kryždirbystę, pajuokavo, kad tokia knyga turi atitinkamą prasmę, kai Seimo Pirmininką „savi ant kryžiaus kala…“   O kai žurnalistas Vytautas Bagdonas  padovanojo Parlamento Pirmininkui savo knygas „Vaižgantiška“ tematika, šis irgi atsidėkojo dovana, palinkėjęs ir toliau rašyti, įteikė rašalinį plunksnakotį. Beje, panašias dovanas Seimo Pirmininkas įteikė ne vienam „Vaižgantinių“ dalyviui.
        Atidengus trijų Anykščių krašto menininkų Aleksandro Tarabildos, Vlado Gaidžio ir Prano Petronio sukurtas medžio skulptūras Vaižganto kūrinių motyvais, jomis Seimo Pirmininkas taip pat pasigrožėjo, pasišnekučiavo su darbų autoriais. Po oficialiosios dalies garbingas svečias dar neskubėjo į namus. Jis nepasididžiavo paragauti čia pat lauko sąlygomis išvirto troškinio, žvarboką dieną pasišildė žolelių arbata, o renginio organizatorių pasiteiravęs, kokia šeimininkė taip viską gardžiai pagamino, nuskubėjo Irenai Birienei ir jos pagalbininkėms padėkoti…
       Tą popietę niekas nenorėjo garbingo svečio, populiaraus politiko iš Malaišių išleisti.  Daugelis norėjo su juo nusifotografuoti, pasikalbėti, išsakyti Parlamento Pirmininkui savo palaikymo žodžius, komplimentus, padėkoti jam už kantrybę, atliekamus ženklius ir prasmingus darbus. Visi nepaprastai stebėjosi jo paprastumu, kuklumu, sugebėjimu su kiekvienu rasti bendrą kalbą…  
       Per visą „Vaižgantinių“ šventės istoriją, tokio aukšto rango svečio vizitas į Malaišius buvo pirmasis. Už tai ir šio renginio organizatoriai, ir visi dalyviai gerbiamam Parlamento Pirmininkui yra labai dėkingi.