Šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“
Pagal J. Tumo-Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“
Lapkričio 14 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. – Anykščių kultūros centre
Rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinės klasikos šedevras atgyja judesio pasakojimu: valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato modernų šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Pirmą kartą ansamblio „Lietuva“ programoje dalyvauja tik šokėjai kartu su šou versle gerai žinomais Kristina Tarasevičiūte ir Deividu Meškausku. Atlikėjai istoriją pasakos ne žodžiais, o judesio kalba per šokį – kiek yra žinoma, dar niekas nebuvo pasiryžęs šios lietuvių apysakos pateikti šokio žanru. Premjera skirta rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.
„Šokame Vaižgantą! Netikėta? Galbūt“, – nuostabą kelia režisierė Aušra Krasauskaitė, kaip choreografė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Įdomu tai, jog pats J. Tumas–Vaižgantas buvo aistringas teatro gerbėjas. Būdamas ne tik rašytoju, bet ir kunigu, aktyviu visuomenės veikėju, jis nepaisė kunigams galiojusio draudimo lankytis teatre – mėgo rašyti spektaklių recenzijas. Dėl to ne kartą teko aiškintis bažnyčios vyriausybei.
Dar vienas premjeros netikėtumas – garsaus šokėjo Deivido Meškausko pasirodymas naujame amplua. Sportinių šokių atstovas, televizijos projektų ir konkursų dalyvis vis dažniau priima muzikinio teatro išbandymus, todėl šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ D. Meškauskas atsidurs pagrindinių veikėjų gretose. Režisierė neabejoja, kad ši asmenybė vizualiai atitinka įsivaizduojamą Mykoliuko personažą, pasižymi tinkama plastika ir judėjimu, o žiūrovai pamatys visai kitokį Deividą nei yra įpratę.
Šokio spektaklyje pasirodys kiekvienam atpažįstami knygos veikėjai. Solistai Kristina Tarasevičiūtė ir Deividas Meškauskas įkūnys dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę, kurių idiliškiems santykiams nebuvo lemta susiklostyti. Čia pat įsiterps ir įtaigią meilės istoriją sujauks trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį įkūnys kitas solistas Vadimas Krupeninas. Antai Mykoliuko meilė – dangiškai tyra, Rapolo Geišės – atvirai erotiška, o Severijos meilė kupina ir geismo, ir giliausio moteriško švelnumo.
„Kurti šokio spektaklį inspiravo nepaprastai įtaigus Vaižganto kūrinys „Dėdės ir dėdienės“. Jautriai ir detaliai aprašyta Mykolo, Severijos bei Rapolo drama skatina leistis į skirtingos meilės analizes. Socialinės padėties įtaka tolimesniam veikėjų likimui ir visas spektras dramatiškų aplinkybių – temos, dėl kurių norisi šį kūrinį perkelti į sceną. Apysaką pateikti šokio žanre – iššūkis. Bet aš jį drąsiai priimu“, – apie gimusią idėją pasakoja A. Krasauskaitė.
Scenarijaus autorės Sondros Simanaitienės dramaturginės linijos pagrindinis veikėjas glaudžiasi prie brolio šeimos ir dirba jų kaimo ūkyje. Jis pamilo to paties kaimo merginą Severiją, o ji, kupina jaunystės žavesio, taip pat išgyveno gaivališkų jausmų virtinę. Deja, vestuvės buvo sunkiai įsivaizduojamos dėl brolio šeimos ir materialinių priežasčių. Į Severiutės gyvenimą įsiveržė Rapolas Geišė – pasiturintis kaimo tijūnas, siekiantis merginos širdies. Įvyksta Rapolo ir Severijos vestuvės, kurios persmelkia Mykoliuką giliausiu širdies skausmu. Kaimo pastumdėlis pavirs į darbui atsidavusį Dzidorių Artoją, o likimas kitiems spektaklio veikėjams taip pat pasisuks netikėta linkme.
Premjeroje vyraus melancholiškai svajinga nuotaika. Minoriniai motyvai žiūrovus skatins pažvelgti į sielos gelmes. XX amžiaus pirmoji pusė ir dabartinės eros pradžia – laiko paralelės, kuriose visi mes lygūs, nuogi ir bejėgiai prieš vidinį dramatizmą. Lietuvių klasikui rūpimas sielos jautrumas – trapus kaip neišsiskleidęs žiedas. Pasaulis sudūžta į šipulius tiems, kurie pristinga jėgų kovoti – tokia žmogiškoji lemtis vargu ar kinta. Šokio spektaklyje taip pat atsispindi lietuvių tautos būdas, kultūrinė prigimtis ir paprasto žmogaus širdies gerumas – visa tai, kas vyrauja J. Tumo-Vaižganto kūryboje.
Ne paslaptis, jog ansamblis „Lietuva“ tautinį meną vis dažniau skleidžia per šiuolaikinę prizmę. Šokio spektaklio žiūrovai išvys liaudies ir modernių žingsnių praturtintą choreografiją, o liaudies dainos naujai suskambės per elektroninę muziką, kurią specialiai šiam spektakliui kūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Muzikos kūrėjo darbai žinomi Lietuvoje ir užsienyje, skambėjo apdovanotuose spektakliuose „Keliaujančios bažnyčios“ ir „Baltoji lopšinė“. Kaip autentiškame kūrinyje, taip ir spektaklyje išlaikomas pasakojimo vientisumas, nes ir pats kūrinys parašytas tarsi vienu atsikvėpimu. Kostiumų dailininkė – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, šioje srityje dirbanti daugiau nei dešimt metų ir prisidėjusi prie tokių kūrinių kaip šokio spektaklis „Karmen“ ar opera „Prūsai“.
KŪRYBINĖ GRUPĖ:
Režisierė, choreografė – Aušra Krasauskaitė
Kompozitorius – Kristijonas Lučinskas (grupė DRIEZHAS)
Dramaturgė – Sondra Simanaitienė
Scenografė – Sigita Šimkūnaitė
Kostiumų dailininkė – Daiva Samajauskaitė
Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis
Atlikėjai – valstybinio ansamblio LIETUVA šokėjai
Solistai: šokėjai Kristina Tarasevičiūtė, Deividas Meškauskas ir Vadimas Krupeninas
Bilietus galima įsigyti KC kasoje ir internetu – https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/dedes-ir-dedienes-66648/
