Ant Inkūnų tilto ir abibus jo į gyvąją grandinę susikibo šimtai žmonių.
Sekmadienį, spalio 6 dieną, 15 valandą keli šimtai žmonių dalyvavo Šimonių girios išsaugojimo akcijoje – ant Inkūnų tilto rankomis susikibusių gamtos gyvybės saugotojų gyvojoje grandinėje. Akciją organizavo garsus smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, Šimonių girioje, Plikiškių kaime, turintis sodybą.
Pasak smuikininko, Šimonių giria – jo protėvių žemė tiesiogine prasme. Iš mūsų krašto kilę jo proseneliai, o tėčio pelenai išbarstyti Šventosios upėje. ,,Kai noriu aplankyti tėtį, man nereikia eiti į kapines. Kiekvieną kartą, kai maudausi Šventojoje, – jį aplankau“, – ,,Anykštai“ sakė M.Švėgžda von Bekkeris. Beje, vaikystės vasaras jis sakė leidęs prie Šimonių girios esančiuose Grikiapeliuose (Svėdasų sen.).
Garsus menininkas pirmasis kreipėsi į susirinkusius ir, taręs tik kelis sakinius, užtraukė giesmę: ,,Oi tu girela, girela žalioji, pilna raibų paukštelių“. Pasak M. Švėgždos von Bekkerio, šiai giesmei jau tūkstantis, du, o gal trys tūkstančiai metų. ,,Visa mūsų savastis, dainos susijusios su giriomis ir pelkėmis gerokai ilgiau nei mes įsivaizduojame“, – kalbėjo smuikininkas. Jis pakvietė visus, susirinkusius išsaugoti sengirių paveldą, atiduodant pagarbą giriai, minutę patylėti ir tik renginio dalyvių į Šimonių girią atsivesti šunys šiam menininko prašymui nebuvo linkę paklusti.
Po M.Švėgždos von Bekkerio kalbėję dar keli Šimonių girios išsaugojimo aktyvistai atkreipė dėmesį į teisinius niuansus. Mat Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir todėl priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kurioje šiuo metu leidžiama intensyviai ūkininkauti miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama.
Pasisakiusieji pažymėjo, kad miškas pirmiausia yra laukinių gyvūnų namai, o jie neturi galimybių kur nors kitur persikraustyti.
Per renginį buvo renkami parašai po peticija Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai. Šioje peticijoje prašoma Šimonių girioje mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomąjį kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Šių veiksmų girioje vasaras savo sodybose leidžiančius anykštėnus paskatino imtis didėjantys plynų kirtimų plotai Šimonių girioje, kuri paskelbta valstybės saugoma teritorija – biosferos poligonu ir Europos ekologinio tinklo ,,Natura 2000“ dalimi. Šioje teritorijoje valstybė yra įsipareigojusi saugoti čia gyvenančią gyvūniją ir augmeniją.
Atvykusieji į pilietinę akciją Šimonių girioje galėjo pasišildyti prie laužo, buvo vaišinami paties smuikininko M.Švėgždos von Bekkerio virta žolelių arbata.
Prieš akciją vyko Šventos Mišios Inkūnų bažnyčioje, kurių dalyviai drauge su klebonu Mindaugu Šakiniu prisijungė prie akcijos. Nuo bažnyčios judanti žmonių grupė nešėsi plakatą su citata iš Biblijos: ,,Dievas sunaikins niokojančius žemę“. Buvo ir daugiau plakatų su iškalbingomis frazėmis. Du iš jų – citatos iš poetų kūrybos: ,,Užriškit medžiui akis, kai kirviu užsimojat“ (Justinas Marcinkevičius) bei ,,Medžiais tikėk, savim, vandeny atspindėta, tikėk“ (Sigitas Geda).
Žmonės į renginio vietą vyko iš abiejų Šventosios pusių – ir nuo Inkūnų, ir nuo Mikierių. Ant ,,beždžionių tilto“ netilpo visi akcijos dalyviai – rankų grandinė tolokai nusidriekė abipus tilto prieigų .
Pati akcija truko vos kelias minutes, tačiau ir jai pasibaigus atvykusieji neskubėjo skirstytis. Žmonės spietėsi į grupeles, būrelius ir traukė lietuviškas giesmes.
Visiems, atvykusiems į girios išsaugojimo akciją, buvo dovanotos tautinę Trispalvę simbolizuojančios juostelės ir, jas segėdami, sustoję ant Inkūnų tilto, žmonės giedojo Lietuvos himną, taip išreikšdami vienybę su gamta – Tėvynės pamatu.
Beje, pasirodė, kad tikrųjų anykštėnų šiame renginyje buvo mažuma. Bent jau matytų, žinomų veidų buvo vos vienas kitas.
