Darbo partija visada nuosekliai pasisakė už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, bet darbiečiams yra nesuprantama prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kai kurių valdančiųjų partijų pozicija, kad tiesiogiai renkamas meras neturėtų aiškiai apibrėžtų įgaliojimų. Darbiečiai laikosi principinės nuostatos, kad būtina įteisinti tiesioginius merų rinkimus, suteikiant merams plačius vykdomosios valdžios įgaliojimus.
Darbo partija visada nuosekliai pasisakė už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, bet darbiečiams yra nesuprantama prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kai kurių valdančiųjų partijų pozicija, kad tiesiogiai renkamas meras neturėtų aiškiai apibrėžtų įgaliojimų. Darbiečiai laikosi principinės nuostatos, kad būtina įteisinti tiesioginius merų rinkimus, suteikiant merams plačius vykdomosios valdžios įgaliojimus.
„Darbo partija viena pirmųjų iškėlė siekį įteisinti tiesioginius merų rinkimus, ši nuostata buvo viena iš pagrindinių 2004 m. Seimo rinkimų programoje. Mūsų pozicija nesikeičia – mes pasisakome už tiesiogiai renkamus merus, kurie turėtų plačius įgaliojimus ir būtų atsakingi už visos savivaldybės darbą”, – sako Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė.
Darbiečiai įsitikinę, kad tik plačius įgaliojimus turintis meras gali atitikti savivaldos reformos tikslus, įgyvendinti keliamus uždavinius ir pateisinti žmonių lūkesčius. Jeigu tiesiogiai renkamas meras neturės įgaliojimų ir kompetencijos, mero institucija bus ilgainiui diskredituota.
„Dar rudens Seimo sesijos pradžioje mes ne kartą klausėme Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, ar bus įtrauktos tiesioginius mero rinkimus įteisinančios Konstitucijos ir įstatymų pataisos į Seimo darbotvarkę. Į šiuos mūsų klausimus valdantieji konservatoriai ir I. Degutienė nekreipė dėmesio, o klausimas į darbotvarkę taip ir nebuvo įtrauktas – dėl to mes praradome pusę metų. Tačiau dabar, dėl populistinių paskatų, konservatoriai jau lyg ir pritaria šioms pataisoms”, – teigia Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Darbo partija ir jos frakcija Seime įsitikinusi, kad tiesiogiai išrinktas meras turėtų tapti savivaldybės institucijos vadovu. Toks meras turėtų perimti dalį dabartinių savivaldybės tarybos įgaliojimų ir visus administracijos direktoriaus įgaliojimus. Jis turėtų išskirtinę teisę teikti savivaldybės tarybos sprendimų projektus ir vetuoti tarybos sprendimus. „Jeigu tiesiogiai renkamas meras atliks tik atstovaujamąsias funkcijas, šios reformos net neverta pradėti, nes faktiškai padėtis nepasikeis – visa valdžia bus savivaldybės tarybos rankose, o meras taps „politiniu impotentu”, paklusniai vykdančiu tarybos nurodymus”, – įsitikinusi V. Baltraitienė.
„Dažnai kalbama, kad iš pareigūnų ir politikų negalime išsireikalauti atsakomybės, nes jie neturi pakankamai įgaliojimų. Pavyzdžiui, prezidentė nereikalavo generalinio prokuroro atsakomybės, nes jis neva neturėjo tinkamų įgaliojimų ir kompetencijos. Čia mes susiduriame ne su žmogaus, o su visos sistemos problema. Įteisindami tiesioginius merų rinkimus, bet nesuteikdami jiems pakankamai įgaliojimų, mes sukuriame tokią pačią situaciją, kai teoriškai už visos savivaldybės darbą atsakingas žmogus realiai neturės kompetencijos ir jis gali būti kaltinamas dėl visų problemų. Todėl iš pradžių mes turime suteikti merams kompetenciją, o paskui reikalauti jų atsakomybės. Tik suteikus tiesiogiai renkamiems merams plačius, aiškiai apibrėžtus įgaliojimus bus aišku, kas atsakingas už savivaldybės darbą”, – sako V. Gapšys.
Darbo partijos pranešimas spaudai
