Netekome poeto Jono Strielkūno

Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS) su giliu liūdesiu pranešė, kad, eidamas septyniasdešimt antruosius metus, mirė jos narys, poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius Jonas Strielkūnas.

Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS) su giliu liūdesiu pranešė, kad, eidamas septyniasdešimt antruosius metus, mirė jos narys, poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius Jonas Strielkūnas.

J. Strielkūnas gimė 1939 m. kovo 16 d. Putauskuose (Panevėžio r.). 1957 m. baigė Vabalninko vidurinę mokyklą. Dirbo Vabalninko ir Biržų rajonų laikraščiuose. Nuo 1967 m. gyveno Vilniuje. Tais pačias metais pradėjo dirbti „Literatūros ir meno” redakcijoje, 1987-1988 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros konsultantu, 1992 m. vėl grįžo į „Literatūros ir meno” redakciją, nuo 1971 m. – LRS narys, ilgametis LRS valdybos narys.

Poetas J. Strielkūnas kūrybinį darbą pradėjo 1958 metais. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Raudoni šermukšniai” išleistas 1966 m. Nuo to laiko pasirodė dvidešimt Jono Strielkūno poezijos knygų: „Vėjas rugiuos” (1971), „Varpo kėlimas” (1978), „Po tylinčiom žvaigždėm” (1982), „Lapkričio medis” (1985), „Rinktinė” (1986), „Tas kraštas” (1989), „Pirmoji meilės knyga” (1990), „Tamsūs buvo žiedai” (1990), „Trečias brolis” (1993), „Žirgo maudymas” (1995), „Tamsos varpai, šviesos varpai” (1998), „Tik vienąsyk” (1998), „Einu namo” (1999),”Iš vieversio žemės” (2001), „Praėjęs amžius” (2001), „Naktiniai sodai” (2002), „Ligi dvyliktos” (2003), „Lyrika”, I-II t. (2009).

J. Strielkūno kūrybinis darbas neliko nepastebėtas. 1979 m. jis tapo Valstybinės premijos laureatu. 1996 m. jam paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 1991 m. jis buvo vainikuotas „Poezijos pavasario” laurais. 1993 m. rinkinys „Trečias brolis” įvertintas Lietuvos akademinio sambūrio Monrealyje Vinco Krėvės literatūrine premija, 2000 m. jam atiteko V. Tamulaičio 1-oji premija, 2001 m. – Jotvingių premija už poezijos rinktinę „Praėjęs amžius”. 2004 m. už knygą „Ligi dvyliktos” poetui paskirta A. Miškinio premija. 1999 m. už kūrybinę veiklą J. Strielkūnas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

J. Strielkūnas buvo kruopštus redaktorius ir vertėjas. Mūsų literatūros pažinčių kontekstą reikšmingai praplėtė A. Isahakiano, A. Achmatovos, N. Nekrasovo, F. Tiutčevo, A. Feto, J. Rainio poezijos J. Strielkūno vertimai. Už poezijos vertimus iš ukrainiečių kalbos 2001 m. jam paskirta Taraso Ševčenkos fondo premija.

J. Strielkūno poezija – tai gyva lietuvių poezijos tradicija, todėl be jo kūrybos neįmanomos nei XX a. lietuvių poezijos apžvalgos, nei mokyklų programos, nei lietuvių poezijos antologijos. K. Navako žodžiais tariant, „J. Strielkūnas yra pati lietuvių poezijos siela, jos širdis. Širdis juk iš esmės plaka labai vienodai, nuobodžiai, neatsinaujindama, tačiau joje telpa visa žmogaus gyvybė”, – rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos nekrologe.

————————

Velionis pašarvotas Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje Vilniuje. Lankymas gegužės 11 d. (antradienį) nuo 11 val. iki 20 val. ir gegužės 12 d. (trečiadienį) nuo 9 val. Karstas išnešamas 13 val. Poetas bus laidojamas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.