• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Antanas Drilinga: nei minimalios, nei maksimalios cenzūros kūrybai nereikia

Vidmantas ŠMIGELSKAS
2021-07-24
Gyvieji Anykščiai
1
Rašytojas Antanas Drilinga sako, kad jo kolega Juozas Baltušis visada buvo už Lietuvą ir jį kai kas laiko net antitarybininku.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Praėjusį pavasarį 86-ąjį gimtadienį atšventęs rašytojas, Anykščių rajono Garbės pilietis Antanas Drilinga vasaras leidžia Šimonių girioje, gimtuosiuose Plikiškiuose. Per 30 knygų parašęs rašytojas sako, jog iš principo nesinaudoja kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu, o į „Anykštos“ klausimus atsakė raštu.
Taigi redakcija gavo ne tik galimybę išspausdinti interviu, bet ir suvenyrą – garsiausio šių laikų kraštiečio rašytojo ranka rašaliniu parkeriu primargintus popieriaus lapus.

 

– Po 1990-ųjų nemaža dalis Lietuvos rašytojų bandė prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, bandė rašyti komercinius kūrinius. Jūs nepakeitėte savo koncepcijos, toliau rašėte poeziją ir solidžią prozą. Kodėl? Nusipiginti neleido orumas?
– Čia ne nusipiginimo problema: aš esu tas, kas esu, ir apsiversti aukštyn kojom man neįmanoma. Žmogus formuojasi per visą savo gyvenimą, o kas bando tą gyvenimą padaryti išvirkščią, visada pralaimi. Tuo labiau kūryboj. Be to, man svetima ta vadinamoji komercinė literatūra: detektyvų ar ko nors panašaus nė neskaitau. Antra, rimti rašytojai (tiesa, nežinau, ar aš rimtas) nė nebandė to daryti, tiesiog atėjo nauji žmonės, rašantys tuos visus lėkštus daiktus, daugiausia neraštingi literatai, atėjo ir nuėjo į nežinią, tik sugadinto popieriaus gaila.
– Nuo Nepriklausomybės pradžios turėjo praeiti beveik dvidešimt metų, kol atsigavo solidesnių knygų leidyba. Kodėl iki XXI amžiaus pradžios kūryboje (ar leidyboje) buvo tuštokas laikas?
– Suprantama kodėl: iš esmės pasikeitė visuomenės gyvenimas ir reikėjo laiko, kad būtų galima suvokti jo prasmę ir dėsningumus. Atsirado vakuumas, kurį ir užpildė visokia grafomaniška rašliava, apie kurią jau kalbėjau.
– Kaip pats jautėtės Nepriklausomybės pradžioje? Viena vertus, – smagu, esame laisvi, galime rašyti ir apskritai daryti ką norime. Tačiau, kita vertus, poetai tautai dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapo nebeįdomūs. Visi skubėjo prisitaikyti prie rinkos, kažką privatizuoti, uždirbti pinigus. Buvo skaudu?
– Matyt, jaučiausi neblogai, jei mano knygų leidyba nesustojo: po Atgimimo parašiau keturis romanus, trejetą dokumentikos knygų ir išleidau nemažai poezijos rinkinių. Be to, atsipalaidavo pačios kūrybos galimybės – neliko politinės kontrolės, ir tikrovę galėjai vaizduoti tokią, kokią suvoki. Na, o rašytojui užsidirbti pinigus, suprantama, tapo problema, bet ne ji svarbiausia, jei turi ką rašyti ir nori ką pasakyti. Man asmeniškai materialiniai reikalai nebuvo pirmaeiliai – gyvenau ir gyvenu normaliai.
– Asmenybė ir kūrėjas. Buvote geras Juozo Baltušio bičiulis. Anykščių rajono taryba iš rašytojo 1990-aisiais atėmė rajono Garbės piliečio vardą. Vietinius politikus buvo apėmęs laikmečio padiktuotas azartas?
– Laikau tai dideliu nesusipratimu ir ligi šiol jaučiu apmaudą: politika pažeidė vertybių skalę (tai, be abejo, politikai visada buvo būdinga), supainiodama kūrybą su asmenybe ir juos supriešindama. Baltušis buvo ir liks literatūroje stambiausia figūra, bet kaip politikas (niekad jis ir nebuvo grynas politikas) padarė klaidą, išsakydamas savo asmeninę nuomonę. Anykštėnai parodė nedidelį ir politinį, ir literatūrinį raštingumą, rašytoją sumaldami į miltus, t.y. nuvertindami rašytoją kartu su jo kūryba, bet tada, kaip sakoma, visos priemonės buvo tinkamos. Baltušis buvo visada už Lietuvą ir nėjo prieš jos Atgimimą, bet sudarė galimybę euforijos sąlygomis išpūsti politinį burbulą, ir tas jo impulsyvus veiksmas buvo jo kaltė. Tai įrodo ir neseniai išleisti daugiatomiai jo dienoraščiai, apie kuriuos vienas mano kolega pasakė: tokio kito antitarybininko nesu sutikęs. Tik viskas sovietiniais laikais buvo po trafaretinėm formuluotėm. 
– Dabartinė knygų leidybos rinka. Leidyklos imasi spausdinti tik tai, ką tikisi parduoti – meninė kūrinio vertė neturi reikšmės (arba sudaro nedidelę dedamąją). Komercija į vieną krūvą suplaka solidžius autorius (poezija ar mažoji proza, nepriklausomai nuo jos kokybės, vargu ar gali nešti leidykloms pelną) ir grafomanus. Pastarieji spausdinasi už savus pinigus, dažnai užteršdami lentynas. Gal reikia bent minimalios cenzūros?
– Ne, nei minimalios, nei maksimalios cenzūros nereikia, mes savo kailiu esame patyrę, ką ji reiškia. Grafomanai tegu sau rašo, jeigu jiems rašymas teikia pasitenkinimą, juk jų „kūryba“ vos paviešinta iš karto patenka ten, kur jai reikia patekti, jos niekas neskaito, todėl niekam ji ir nekenkia.
– Sklaidydamas Jūsų knygas, neradau ryškiai ideologizuotos tarybinės poezijos. Nerandu ir dabartinėje kūryboje akivaizdžios meilės tėvynei. Kaip pavyko ir pavyksta išvengti tiesmukumo?
– Netiesa, rašiau ideologizuotus „opusus“, nes be jų anais laikais nebūtų pasirodžiusios knygos: vadinamieji „idėjiniai“ eilėraščiai buvo privalomi. Jei knygoje nieko nebūdavo pasakyta apie „šviesią ateitį“ ar panašiai, knyga negalėjo išeiti – jos leidykla neišleisdavo. Mes tokius eilėraščius vadindavome „perkūnsargiais“, kurie šiek tiek užmigdydavo cenzorių budrumą. Greta jų galėdavo egzistuoti normali švari poezija.
– 2015-aisiais Jums suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas. Kiek jis Jums svarbus ir kiek įpareigojantis?
– Garbės piliečio vardą priėmiau kaip anykštėnų pagarbos ženklą ir nuoširdžiai juo džiaugiuosi. Tai aukštas mano kūrybos įvertinimas, ir aš abejoju, ar tokio įvertinimo buvau nusipelnęs. O apie įpareigojimus sunku ką nors pasakyti, kai už kalvelės jau šmėžčioja skaičius 90.
– Kokias knygas mėgote skaityti vaikystėje? Ar bandėte vėl prie jų sugrįžti, jas paskaityti? Koks jausmas apima jas vėl atsivertus – nusivylimas dėl naivumo, džiaugsmas, liūdesys?..
– Vaikystė yra stebuklas kiekvieno žmogaus gyvenime. Mano gyvenime – taip pat. Pėdindavau į pradžios mokyklą gretimame kaime kelis kilometrus, o ten laukdavo ne tik pamokos, bet ir kelių dešimčių knygų bibliotekėlė. Ir neliepiamas mokytojo skaičiau tas knygeles, kažkodėl daugiausia – eilėraščius, ir ligi šiol prisimenu Vytės Nemunėlio (taip vaikiškas knygas pasirašydavo Bernardas Brazdžionis) ketureilius:

Kas ten bėga?
Vyrai, vyrai.
Kas ten griūna?
Tai pipirai.

Vyrai bėgo,
Vyrai griuvo,
Tik pipirams
Bėda buvo.

Visą Nemunėlio knygutę „Vyrai ir pipirai“ išmokau atmintinai be jokių pastangų. Gal nuo to (ir kitų knygų) ir prasidėjo visa poetinė velniava? Beje, šio šimtmečio pradžioje dirbdamas leidėju, išleidau daugelį B. Brazdžionio vaikiškų knygelių, ko kiti leidėjai kažkodėl nedarė, nors tai yra mūsų vaikų literatūros klasika.
– Ar vaikystėje mėgote kurti istorijas? Kuo norėjote būti užaugęs?
– Istorijų nekūriau, bet labai mėgau piešti. Pirmasis mano klasės progimnazijoje auklėtojas, buvęs kadaise Anykščių rajono vienas vadovų Kazys Zulonas išsaugojo keletą mano vaikiškų piešinių, kurie dabar yra Anykščių bibliotekos fonduose. O užaugęs labai norėjau tapti mokytoju, kuris man atrodė šventas žmogus. Nors baigiau du pedagoginius mokslus, mokytoju, deja, taip ir netapau.
– Esate laikomas „Nemuno“, populiariausio ir bene kokybiškiausio tarybinių laikų leidinio, gimdytoju ir krikštatėviu. Kas lėmė šio leidinio sėkmę ir pripažinimą? Ar šiuolaikiniame gyvenime įmanoma panašaus leidinio sėkmė?
– Taip, žurnalas tuo metu (1967-1972) pasiekė savo populiarumo viršūnę (tiražas kilo ligi 75 000 egz., po to valdžios buvo pristabdytas, o man iš jo išėjus, pradėjo kristi savaime, kol po Atgimimo visai nunyko). Manau, jo sėkmę sąlygojo gal dvi ar trys priežastys: žurnale buvo bandoma vengti ideologinių stereotipų bei grubiai ideologizuotos kalbos ir siekti žmogiško paprasto kalbėjimo; antra, rašėme nesidangstydami ideologinėmis širmomis apie to laiko aktualijas, neapeidami aštrių kampų, apie skaudulius, kuriuos derėjo apeiti; trečia, žurnalo estetinis vaizdas buvo kuriamas talentingų menininkų, ir jo pavidalas (net nestandartinis formatas) traukė skaitytojo akį, o ligi tol menkai žinomi fotomenininkų darbai žurnale surado tinkamą terpę. Dėl viso to man, kaip vadovui, teko daug kartų aiškintis valdžiai, kol galų gale kaip ideologiškai nepatikimas buvau pašalintas iš vyriausiojo redaktoriaus pareigų. Žurnalas tarsi priešinosi to meto sustabarėjusiam politikavimui, norėdamas įgyti, kaip tuo laiku suformuluota maištaujančioje Čekoslovakijoje, žmogišką veidą. Be to, iš dalies mano pašalinimą inspiravo ir R. Kalantos žūtis, laikyta ideologine diversija. Taigi, vis per tą politiką…
– Kokį didžiausią nuotykį esate patyręs ar vis dar svajojate patirti?
– Visada, atrodo, gyvenau normaliai, todėl kokių ypatingų nuotykių lyg ir nepatyriau. Galbūt šiokiu tokiu nuotykiu galima būtų laikyti apsilankymą Amerikoje (1965 m.), geležinės uždangos sąlygomis, suprantama, tai buvo didelė sėkmė, tuo labiau, kad neeiliniai įvykiai man buvo, sakysim, susitikimas su aukščiausio rango diplomatais Valstybės departamente ar su tuo metu žymiais Amerikos rašytojais. O gal šiek tiek panašu į nuotykį mano išvyka su Lietuvos žvejais į Rytų Atlantą 1976 metais, vandenyne praleisti pora mėnesių ar pasivaikščiojimai po Sacharą Mauritanijoje trumpam išlipus į krantą. Tarp kitko, iš jūros parsivežiau vieną geresnių savo knygų „Jūrų romansai“. Panašių įvykių būta daug, bet juos laikyti nuotykiais vargu ar verta, tai tiesiog asmeninio gyvenimo aspektai.

Komentarai 1

  1. 다시보기 says:
    2 metai ago

    910500 821816Cpr KIts quite excellent read you know alot about this subject i see! 575440

Kitas įrašas

Tiria kontrolieriaus veiklą (Nr.47, 2021-06-19)

Panašūs straipsniai

Ilgo darbo paslaptis – sąžiningumas ir teisingumas

2025-06-27
0

Šiemet sukako 25 metai, kaip Algimantas Jurkus dirba Kurklių seniūnijos seniūnu. Jis šias pareigas eina ilgiausiai visame rajone ir teigia,...

Pernai Troškūnuose Eglė Rakauskaitė surengė dailininko Vlado Juodagalvio vienos dienos darbų parodą.

Nacionalinės premijos laureatė Troškūnuose kurs studiją

2025-06-20
40

Niūronyse gyvenanti menininkė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Eglė Rakauskaitė įveiklina keistas, netradicines erdves.
Pernai ji buvusiame Antrųjų Svirnų vaikų darželyje surengė...

Muzikos pedagogas, chorų dirigentas Romaldas Gižinskas yra parašęs pluoštą kūrinių, bet savęs kompozitoriumi nelaiko.  
Ryčio KULBOKO nuotr.

Muzikos mokytojas Romaldas Gižinskas: „Menas niekada neišgelbėjo pasaulio. Tai tik tezė“

2025-06-13
6

Anykštėnas Romaldas Gižinskas – chorų dirigentas, muzikos pedagogas, politikas. Visas nueitas chorvedžio kelias susijęs su Anykščių rajono kultūriniu gyvenimu.
Buvęs Anykščių...

Atlikėjas Jang MP sako, kad repas yra ta muzikos forma, kuria jis save išreiškia, tačiau nepaisant to, jis mėgsta ir klausosi labai daug įvairios muzikos.

Svarbiausias Jang MP siekis – nesustoti kurti muzikos

2025-06-06
6

32-ejų muzikos prodiuseris ir garso inžinierius Mykolas Poškus, kurio sceninis vardas yra Jang MP, praėjusių metų pabaigoje išleido hiphopo stiliaus...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Skirta parama kaimo verslo ir investicijų projektams
Paaiškėjo, kiek už pasirodymą miesto šventėje bus sumokėta grupei „MAN-GO”
Anykščių menų inkubatorius – menų studija tapo ambasadore
Šį ketvirtadienį vyks Statybos skyriaus vedėjo atranka
„Seilės” ant augalų – išmani slėptuvė
Dėl lankytinų vietų pavadinimų pokyčių šaukiamas Turizmo komisijos posėdis, siūloma pervadinti Traupio botanikos sodą

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 2 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 28 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 27 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Vyriausybė – už didesnes subsidijas jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą
Ministerija ieškos galimybių prioritetine tvarka onkologiniams ligoniams teikti pavėžėjimo paslaugas
KAM planuoja pastatyti keturias tipines kuopavietes savanorių pajėgoms
Vilniuje rengiama akcija kvies pažvelgti į nepažįstamojo akis
Nepriklausomi elektros tiekėjai sąskaitose turi skelbti ir pigesnius planus
Nacionalinių architektūros apdovanojimų pagrindinį prizą pelnė „Stasys Museum“

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In