Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai.
„Pakeitimai visi nukreipti į pasekmes, be ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę galvojome, kad jie įsidarbins, grąžins savo skolas ir pasveiks nuo tos blogybės. Tačiau praktikoje matome, kad taip nėra“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
„Palengvinimai padaryti neišanalizavus, ar tai žmones bent kažkiek paskatina grįžti į legalų darbą“, – pabrėžė antstolis.
Anot jo, pavyzdžiui, iš 6 tūkst. eurų vartojimo paskolą turinčio skolininko antstoliai gali kas mėnesį išieškoti tik palūkanas, bet ne pačią skolą.
„Standartinių paskolų didžioji dalis priteisiama su palūkanomis. Skolininkai dengs tik palūkanas“, – kalbėjo I. Gaidelis.
Lietuvos antstolių rūmai pirmadienį pristatė pirmąjį Lietuvos gyventojų skolų žemėlapį, rodantį, kuriose šalies vietose skolų koncentracija didžiausia ar mažiausia.
„Skirtingose teritorijose žmonės turi skirtingą skaičių skolų. Jos yra skirtingo pobūdžio. Kol nepadarėme žemėlapio, negalėjome matyti tikrojo vaizdo“, – sakė I. Gaidelis.
Pasak rūmų, daugiausia skolininkų yra pasienio rajonuose (Pagėgių, Varėnos, Šalčininkų), o mažiausia – Birštono ir Utenos rajonuose, o įsiskolinimo lygis skirtingose savivaldybėse skiriasi kelis kartus.
Jei paskui sitie plesikai net ant maisto nepalieka
Antstoliai,blogiau negu banditai yra.