Anykščių rajono gyvenimas

Leonas Al.: „Gerbiu komentatorius, kurie suvokia ir supranta, kad nyksta ir susitraukia visa Lietuva. Per mokyklas, ligonines, per išeinančias kultūros įstaigas, įmones, per rajoną paliekančius bankus, per nebesustabdomą emigraciją. Ir gražiuoju, ir piktuoju kadaise, dar 2000-2001 metais sakiau, kad, jei nesudarysime sąlygų ateiti investiciniam kapitalui ir nekursime darbo vietų, pasmerksime rajoną žlugimui. Jau tada turėjome uždaryti nepespektyvias mokyklas Pašiliuose, Surdegyje, Burbiškyje, kitur, nes vaikų buvo taip mažai, kad tokiose mokyklose mokymas nebeturėdavo nei lygio, nei perspektyvos, nei ateities. Per visus 18 metų vaikų skaičius tik mažėjo. Patys matote kas dedasi. Ne tik ligoniai aplenkia Anykščių ligoninę ir vyksta kur geriau! Jauni mąstantys tėvai savo vaikams nori gero išsilavinimo ir veža į kitų rajonų mokyklas (gimnazijas ir kitokias), nes ten geriau, nei besiriejančioje Raguvėlės mokykloje ar sunykusioje Skiemonių, ar kitose. Nebelieka rajone kam gimdyti vaikų! Ar jums Meras – Vaikų gamybos fabriko direktorius? Kam jį keikiate? Kokių ten mokesčių pasigedote? Kas gi leis jums išlaikyti mokyklas, jei ten tiek mažai vaikų, kad pustuštės klasės? Lygiai kaip kas gi jums leis išlaikyti kokį nors ligoninės vaikų skyrių, jei jame per mėnesį vidutiniškai gydoma 1,5 vaiko ?! Ar suprantate bent jau dabar, per 18 metų, ką su jumis, su jūsų vaikų ir anūkų ateitimi padarė nevykę rajono politikai tada, kai dar buvo nevėlu Anykščius tempti iš ekonominės – finansinės duobės? Tada iš manęs buvo šaipomąsi! Dabar teisę šaipytis iš jų turiu aš. Tik kad nelabai linksma žiūrėti į nykstančią Tėvynę ir gražų, bet pamažu per prakeiktą valdžios bukumą išmirštantį Anykščių rajoną. Anot Maironio: „Išnyksim kaip dūmas neblaškomas vėjo…”